keltas
keleivinis keltas (Norvegija)
kéltas, laivas kroviniams, keleiviams, traukiniams, automobiliams ir kitoms sausumos transporto priemonėms per vandens kliūtis (sąsiaurius, upes, ežerus, jūras) perkelti. Būna savaeigiai ir nesavaeigiai (nešami vandens srovės, stumiami arba traukiami vilkiko), upių ir jūrų. Nesavaeigiai keltai nelaivuojamose upėse plaukia prikabinti prie lyno, ištempto virš vandens tarp krantų, laivuojamose upėse – dažniausiai prikabinti prie lyno, nutiesto upės dugne. Jūrų keltai labai panašūs į upių keleivinius laivus, tik jie dar turi patalpų transporto priemonėms. Šiuose keltuose dažniausiai virš pertvarų denio įrengiamas vienas arba keli deniai automobiliams vežti, virš šių denių – kajutės ir kitos patalpos keleiviams. Traukinių keltuose dažniausiai būna vienas, automobilių ir keleivių keltuose – keli krovinių deniai. Automobiliai iš vieno denio į kitą važiuoja pandusais arba keliami liftais.
Keltas pakraunamas pro vartus arba angas borte naudojant apareles – nuožulnias platformas, kuriomis transporto priemonės (pačios arba traukiamos) gali užvažiuoti ant vieno iš denių. Keltuose, kurie reguliariai plaukioja tarp dviejų netolimų punktų vadinamų šaudykliniu maršrutu (pvz., tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos), sraigto ir vairo įrenginiai būna įtaisyti ir laivagalyje, ir laivapriekyje. Tokie keltai yra pakraunami iš abiejų galų, jiems švartuojantis nereikia apsisukti. Kelto vidutinis krovumas 2000–6000 t, krovininė talpa 100–150 automobilių, 300–800 keleivių. Variklis dažniausiai dyzelinis. Jūrų keltų greitis per 20 mazgų.
keltas Baltija, plaukiantis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos