Kebridžo platònikai, 17 a. Kembridžo teologijos ir filosofijos mokykla. Pradininkas B. Whichcote’as (1609–83), svarbiausi atstovai – R. Cudworthas (1617–88), H. More’as, J. Smithas (1618–52). Juos vienijo priešinimasis T. Hobbeso mechanistinei filosofijai ir materializmui. Pripažindami gamtos filosofijos metodus siekė sukurti aplinką, kurioje galėtų klestėti gamtos mokslas ir tikėjimas – intelekto svarbiausios raiškos. Kembridžo platonikai atgaivino platonizmo ir krikščioniškojo neoplatonizmo idėjas, leidžiančias teigti sielos ir Dievo ryšį, T. Hobbeso, J. Kalvino determinizmui ir voliuntarizmui priešinti moralinį realizmą, asmens laisvą valią. Kembridžo platonikai vertinami dėl religinio dogmatizmo kritikos ir tolerancijos idėjos plėtotės. R. Cudworthas ir H. More’as pagrindė Naujųjų amžių gamtos mokslo, religijos ir filosofijos santykio sampratą; tapo liberalios protestantiškos filosofijos kūrėjais. 17 a. pabaigoje Kembridžo platonikų etines pažiūras plėtojo J. Butlerio, A. A. C. Shaftesbury altruistinė etika, S. Clarke’o, R. Price’o etinis racionalizmas.
L: The Cambridge Platonists Oxford 1968; E. Cassirer The Platonic Renaissance in England New York 1970; The Cambridge Platonists in Philosophical Context: Politics, Metaphysics and Religion Dordrecht 1997.
2688
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.