kimberlitas

kimberlitas

kimberltas (pagal Pietų Afrikos Respublikos miesto Kimberley vardą), šarminė ultrabazinė plutoninė uoliena. Kimberlitą sudaro smulkiagrūdis agregatas iš olivino (smarkiai serpentinizuoto), flogopito, špinelio, mažiau būna apatito, magnetito, granato, pikroilmenito, deimanto. Turi porfyrinių olivino, magnio ilmenito, piropo, pirokseno (enstatito, chromdiopsido) intarpų. Pagal kilmę kimberlitą sudarantys kristalai skirstomi į fenokristalus ir ksenokristalus. Fenokristalai susidaro iš kimberlitinės magmos, jai kristalizuojantis gilumoje, ksenokristalai – iš medžiagos, kuri patenka į magmą iš gretimų uolienų jai kylant į Žemės paviršių. Kimberlito struktūra įvairiagrūdė, porfyrinė, tekstūra nuotrupinė, brekčinė. Nuotrupos – granatinis bei špinelinis lercolitas, harcburgitas, dunitas, eklogitas. Kimberlitas sudaro nedidelius geologinius kūnus – kimberlitinius vamzdelius (dar vadinamus sprogimo vamzdeliais arba diatremomis; jų skersmuo iki 1 km), kurie Žemės paviršiuje baigiasi ugnikalniais lėkštais šlaitais. Dar būna kimberlito daikų, silų. Kimberlitinė magma susidaro litosferos apačioje (gylis 120–180 km, slėgis daugiau kaip 40×10⁸–60×10⁸ Pa), kur viršutinėje mantijoje kaupiasi karbonatai. Kimberlito geologiniuose kūnuose būna deimantų, kurie susidaro kitu laiku ir per kitus procesus negu kimberlitinė magma (kimberlitų amžius yra 50–1600 mln. m., deimantų – 0,990–3,3 mlrd. m.). Didžiausi deimantų ištekliai, susiję su kimberlitais, yra Angoloje, Botsvanoje, Kanadoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje ir kitur.

2916