kimerai

kimèrai (gr. Kimmerioi), senovės klajoklių gentys, veikiausiai indoeuropiečių kilmės (iš trakų ar iranėnų). Kimerais juos pavadino asirai (jų šaltiniuose pirmąkart paminėti 714 pr. Kr.). Pasak Herodoto ir kitų antikos autorių (kimerai minimi ir Homero Odisėjoje), 8–7 a. pr. Kr. kimerai gyveno Juodosios jūros šiaurės pakrantėje iki Trakijos ir šiauriau Kaukazo. Iš čia juos išvarė skitai. 8 a. pr. Kr. pabaigoje kimerai peržengė Kaukazą ir užpuolė Urartu valstybę. 7 a. pr. Kr. 8 dešimtmetyje Mažojoje Azijoje užėmė Frigiją, 6 dešimtmetyje – Lidiją, puldinėjo Jonijos ir Eolijos graikų miestus. Kimerų vadas Dugdamė (graikiškai Ligdamis) 7 a. antroje pusėje puolė Kilikiją, tuo metu Asirijos provinciją. Paskutinį kartą kimerai minimi 515 pr. Kr. Behistuno įraše. Manoma, ilgiausiai gyveno Kapadokijoje (kai kurių istorikų nuomone, – prie Dunojaus žiočių).