Kingston upon Hull

Kingston upon Hull (Kngstonas prie Hãlo), iki 1299 ir sutrumpintai Hull (Hãlas), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos rytuose, Humberio estuarijos kairiajame krante.

Plotas 71,5 km². 267 000 gyventojų (2021; su artimesniais priemiesčiais 323 600 gyventojų); aglomeracijoje 397 200 gyventojų.

Prekybos, žvejybos ir keleivių uostas; išvežama mašinos, plienas, audiniai. Keltai į Rotterdamą (Nyderlandai), Zeebruggę (Belgija). 11 km naftotiekis į Salt Endo naftos uostą. Laivų statyba, mašinų gamyba, naftos perdirbimas, medienos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, maisto (žuvų apdorojimo, aliejaus, miltų) pramonė. Hullo (įkurtas 1954), Humberside’o (1992) universitetai, gramatinė mokykla (1486), Trinity House’o jūrininkų mokykla (1787). Teatras. Meno galerija, miesto, jūrų ir kiti muziejai.

Architektūra

Švč. Trejybės bažnyčia (1285). Ligoninė (14 a.; perstatyta 18 a.), 17 a. gyvenamieji namai.

Istorija

Viduriniais amžiais įkurtas, manoma, Meaux (netoli Hullio) cistersų vienuolių, vadintas Wyke upon Hull. Iš cistersų 1293 miestą nusipirko karalius Eduardas I ir vėliau jį pavadino Kingston upon Hull. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais per Kingston upon Hull vyko prekyba su Nyderlandais, Šiaurės Vokietija ir Baltijos kraštais. Miestas labai išsiplėtė per 18 a. Anglijoje vykusią pramoninę revoliuciją, tapo vienu svarbiausių Anglijos tarptautinės prekybos ir žvejybos uostų. 1897 gavo didžiojo miesto (city) statusą. Per II pasaulinį karą Vokietijos aviacijos labai subombarduotas. Hullo, kaip žvejybos centro reikšmė, smuko po 1975–76 Didžiosios Britanijos–Islandijos vadinamojo menkių karo (Islandijai išplėtus savo teritorinių vandenų teritoriją Didžioji Britanija neteko svarbių žvejybos plotų).

Halas; Kingstonas prie Halio; Halis