Kiòto mokyklà, japonų filosofijos mokykla. Susiklostė 20 amžiaus pirmoje pusėje. Pradininkas K. Nišida, svarbiausi atstovai: H. Tanabe, K. Nišitani, Š. Kuki, Šiniči Hisamacu (1889–1980), Kijoši Miki (1897–1945), Jošinori Takeuči (1913–2002), Šidzuteru Ueda (gimė 1926). Domėjosi I. Kanto, E. Husserlio filosofija, fenomenologija. Tyrinėjo individo, žinojimo prigimties, matematikos filosofijos, religijos ir mokslo santykio, vertybių, dvasingumo, humanizmo, estetikos problemas. Plėtojo grynojo patyrimo teoriją, teigė empirinio pažinimo priklausomybę nuo vertybių. Kūrė filosofinę logiką – vadinamąsias vietos (pažinimo teorija), rūšies (socialinės filosofijos teorija), kūrybingumo (praktikos teorija) logikas. Vėlesnėje Kioto mokyklos veikloje žymu sąsajos su religijos filosofija.
2649
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.