Kiòto protokòlas (Kyoto protocol), tarptautinis susitarimas, valstybėms nustatantis privalomus įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą. Pasirašytas 1997 12 11 Kioto (Japonija) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje.
Nors Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija reikšmingai prisidėjo įtvirtinant kovos su klimato kaita pagrindinius pricipus ir prie klimato kaitos keliamų problemų pripažinimo pasauliniu mastu, joje nebuvo numatyti detalūs kiekvienos šalies įsipareigojimai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Todėl Konvenciją pasirašiusios Šalys dar 1995 03 per pirmąją konferenciją Berlyne nusprendė parengti protokolą, kuriame būtų numatytos emisijos sumažinimo priemonės industrinėms šalims po 2000.
Kioto protokole buvo numatyti du įsipareigojimų laikotarpiai, iš kurių pirmasis truko 2008–12. Protokolas iš dalies buvo pakeistas 2012 Katare vykusioje Šalių konferencijoje (Dohos pakeitimas), kad į jį būtų įtrauktas antrasis 2013–20 laikotarpis. Pirmuoju laikotarpiu (2008–12) kovojant su globaliniu klimato atšilimu buvo įsipareigojama per penkerius metus 5 %, palyginti su 1990 kiekiu, sumažinti į atmosferą išmetamų anglies dioksido, metano, anglies suboksido. Antrajam laikotarpiui (2013–20) Šalys įsipareigojo į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 kiekiu. Susitarimas įsigaliojo 2005 02 16, t. y. devyniasdešimtą dieną po to, kai ne mažiau kaip 55 į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos I priedą įtrauktos Šalys, kurių emisija sudarė ne mažiau kaip 55 % viso I priedo Šalių 1990 išmetamo anglies dioksido kiekio, ratifikavo ir deponavo prisijungimo dokumentus.
taršūs dūmai kyla iš plytų gamyklos kamino (2019, Nepalas)
2021 Kioto protokolą buvo ratifikavusios 192 Šalys (191 valstybė ir 1 regioninė ekonominės integracijos organizacija; Europos Sąjunga Kioto protokolą ratifikavo 2002 05 31, Lietuva – 2002 11 20). Protokolą ratifikavo visos Bendrosios klimato kaitos konvencijos I priedo šalys, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, o Kanada jį denonsavo 2012. Protokolo t. p. nėra ratifikavusios Vakarų Sachara ir Pietų Sudanas.
Priemonės
Kioto protokolas numato priemones, kaip valstybės narės (Šalys) gali sumažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms Montréalio protokolas netaikomas, kiekį.
Šalims vykdant savo įsipareigojimus atsižvelgiama į šias aplinkybes: energijos taupymas atitinkamuose šalies ūkio sektoriuose; šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentų ir kaupiklių apsauga ir gerinimas atsižvelgiant į savo įsipareigojimus pagal tarptautinius aplinkos apsaugos susitarimus; tvarios miškininkystės praktikos skatinimas, apželdinimas miškais ir miškų atsodinimas; tvarių žemės ūkio formų skatinimas atsižvelgiant į klimato kaitą; naujų ir atsinaujinančių energijos formų, anglies dioksido absorbavimo technologijų, pažangių ir naujoviškų ekologiškai saugių technologijų skatinimas, tyrimas, plėtra ir platesnis naudojimas; nuoseklus rinkos disproporcijų, fiskalinių paskatų, mokesčių ir muitų lengvatų bei subsidijų, kurios prieštarauja Konvencijos tikslams ir yra susijusios su rinkos mechanizmais, mažinimas ir visiškas panaikinimas visuose šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančiuose sektoriuose; reformų skatinimas atitinkamuose sektoriuose siekiant stiprinti politiką ir priemones, ribojančias ir mažinančias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas; priemonės, ribojančios ir (arba) mažinančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje; metano išmetimo ribojimas ir (arba) mažinimas jį perdirbant ir panaudojant tvarkant atliekas, gaminant, perduodant ir paskirstant energiją.
DF3 sesijos Kioto protokolo komisijos nariai (2014 06 12, Lima, Peru)
Šiuo tikslu Šalys keičiasi patirtimi ir informacija apie įgyvendinamą politiką ir priemones bei ieško būdų joms sugretinti, padaryti skaidresnes ir veiksmingesnes, koordinuoja valstybių narių vidaus politiką išduodant emisijų leidimus, vykdo bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros projektus.
Kioto protokolą ratifikavusios valstybės turėjo sukurti antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (nereglamentuotų Montréalio protokolu) emisijų nacionalines apskaitos sistemas ir imtis visų įmanomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimo absorbentais priemonių vėliausiai prieš metus iki prasidedant pirmajam įsipareigojimo laikotarpiui. Iki 2005 kiekviena į Konvencijos I priedą įrašyta Šalis turėjo padaryti akivaizdžią pažangą vykdydama savo įsipareigojimus pagal šį protokolą.
Priemonių įgyvendinimas
Šalių įsipareigojimai gali būti vykdomi naudojant 3 pagrindinius mechanizmus: bendro įgyvendinamo projektus, prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir švarios plėtros projektus.
Visų I priedo šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (be žemės naudojimo ir žemės paskirties keitimo bei miškininkystės) 1990–2008 sumažėjo 6 %. Šį mažėjimą lėmė keli veiksniai. Pirmasis susijęs su ekonomikos pertvarkymu pereinamojo laikotarpio ekonomikos valstybėse. 1990–99 jose šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo vidutiniškai 40 %, nes buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europos valstybėse žlugo centrinis planavimas, tai sukėlė didžiulį sunkiosios pramonės nuosmukį ir su tuo susijusį iškastinio kuro suvartojimo ir išmetamų teršalų kiekio mažėjimą (kai kuriose šalyse net 50–60 %). Kitas veiksnys – industrinėse valstybėse buvo didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir plėtojamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Trečias veiksnys – energijos poreikio mažėjimas per 2007–08 ekonominę krizę.
Ne visoms valstybėms pavyko įgyvendinti Kioto protokolo tikslus. Protokolo priešininkai, neigdami šiltnamio efekto žalą, nesutiko su jo prielaidomis ir nepritarė siūlomoms priemonėms, kurios esą gali būti neadekvačios ir brangesnės už gaunamą naudą. 2008–12, palyginti su 1990, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš Konvencijos I priede išvardytų Šalių labiausiai padidėjo Australijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Naujojoje Zelandijoje, Graikijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose; emisijos t. p. didėjo daugelyje silpnos ekonomikos valstybių, ypač Kinijoje ir Indijoje. Pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nepaliaujamai augo ir per antrąjį protokolo laikotarpį 2013–20.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, 2008–20 įsipareigojo į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 8 %, palyginti su 1990 kiekiu.
Laikotarpiui po 2020 Šalys priėmė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kuris pakeitė Kioto protokolą.
-Dohos pakeitimas
1163
762