Klaipėdos lėlių teatras

Klapėdos lėli teãtras, lėlių teatras, įkurtas 2000 09 13. Viešoji įstaiga. 2008–18 veikė fachverkiniame pastate Vežėjų gatvėje 4 (20 a. pirma pusė, renovuotas 2020, nuo 2019 teatro edukacinis centras), nuo 2018 veikia buvusiame banko pastate Turgaus gatvėje 9 (19 a., rekonstruotas 20 a. pradžioje).

Klaipėdos lėlių teatro ištakos

Teatro ištakos siejamos su Klaipėdoje 1989–91 veikusiu lėlininkų susivienijimu Pupa. 1991 Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedroje susivienijimo Pupa buvusi narė Jūratė Januškevičiūtė ir D. Vaigauskaitė įkūrė lėlių teatro trupę (kurį laiką trupė veikė be pavadinimo, nuo 1992 teatras KU‑KŪ), dar režisavo Linas Zubė (buvęs Pupos narys), Liuda Vismantaitė, Salomėja Burneikaitė, vėliau trupę papildę J. Januškevičiūtės studentai Vidmantas Beržinis, Lina Beržinienė, Živilė Dargytė, Andžela Vitauskaitė. Sukurta 17 spektaklių, trupė dalyvavo daugiau kaip 20 lėlių teatrų festivalių Lietuvoje ir užsienyje, gastroliavo Lietuvos miestuose. Spektakliai rodyti Klaipėdos universiteto Mokomajame teatre, Klaipėdos vaikų ligoninėje, mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Repertuare vyravo kameriniai pastatymai, vaidindavo 1–2 aktoriai, valdantys po keletą lėlių.

lėlių spektaklio Maciukas, baubas ir kiti scena (1992, pagal T. Jansson, režisierė ir dailininkė Jūratė Januškevičiūtė)

lėlių spektaklio Atostogos pas dėdę Titą scena (1998, pagal Peterį Hacksą, režisierė ir dailininkė Jūratė Januškevičiūtė)

Statyta J. Januškevičiūtės originalios pjesės (Po Betliejaus žvaigžde 1992, Žirafa su kojinėmis 1994), inscenizuotos lietuvių ir užsienio autorių pasakų adaptacijos, lietuvių liaudies pasakų inscenizacijos (Sigutė 1993, atnaujinta 2000, Meduoliukas 2001). Daugiausia spektaklių režisavo, inscenizavo ir buvo dailininkė J. Januškevičiūtė, ji eksperimentavo su naujomis meninės raiškos formomis, siekė kurti daiktų ir objektų teatrą, ieškojo netradicinių estetinių sprendimų. 1997 Klaipėdos universiteto lėlių teatro KU‑KŪ ir Režisūros katedros iniciatyva surengtas pirmasis kamerinių lėlių teatrų festivalis Karakumų asilėlis (atgaivintas 2003, rengiamas kas antri metai, nuo 2005 tarptautinis, nuo 2017 Materia Magica).

2004–2010

2004 Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedroje studijas baigė pirmasis režisierių (su lėlių teatro specializacija) kursas (programą parengė ir kursui vadovavo J. Januškevičiūtė): Gintarė Radvilavičiūtė, Aušra Daukantaitė (vėliau Juknevičienė), Renata Kutaitė (vėliau Kutaitė‑Raudonienė), Karolina Jurkštaitė. Per diplominių darbų festivalį Lėlių pavasaris parodyta tradicinio lėlių teatro (Sigutė, režisierius ir dailininkas Tadas Račkauskis), eksperimentinių vizualinės plastikos (Dangus griūva, režisierė ir dailininkė Viktorija Rudytė) spektaklių. Šie spektakliai ir 2004 Tarptautiniame lėlių teatro mokyklų festivalyje Balstogėje parodytas lėlių, kaukių ir plastikos spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems Vienintelė (2004, režisierė ir dailininkė G. Radvilavičiūtė) laikomi kitu teatro etapu. 2004 Klaipėdos lėlių teatras atsiskyrė nuo universiteto ir pradėjo veikti kaip nepriklausomas kolektyvas. Jo vadovais tapo Aušra Juknevičienė (teatro direktorė) ir G. Radvilavičiūtė (teatro režisierė, meno vadovė).

lėlių, kaukių ir plastikos spektaklio Vienintelė scena (2004, režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė)

Trupę sudarė R. Kutaitė‑Raudonienė, Rūta Bunikytė, Karolis Makauskas, V. Dambrauskaitė, Vida Narveišytė, Mantas Baniulis ir kiti. Teatro veikla įgavo pastovų repertuarinį pobūdį, spektakliai rodyti kultūros centre Žvejų rūmai. Nuo 2005 S. Burneikaitė teatre vykdė lėlių terapijos veiklą, vėliau iš jos išsirutuliojo teatralizuotos edukacijos. 2006 teatrui suteiktas profesionalaus teatro statusas.

21 a. 1 dešimtmetyje daugiausia spektaklių režisavo ir sukūrė scenografiją bei lėles G. Radvilavičiūtė (Vištytė ir gaidelis 2005, Žirafa su kojinėmis, Po Betliejaus žvaigžde. Indų pasaka, abu 2006, Juoba 2008, pagal A. Jarry), J. Januškevičiūtė (Nebenoriu sapnuoti 2005, Baubas 2006, Kelionė, Kiškio pasakos, abu 2007, Kelionė 2009). Dar režisavo Darius Armanavičius, R. Bunikytė, Sigita Bartulytė, muziką kūrė Aušra Vaštakaitė, Martynas Ąžuolas, Donatas Bieliauskas, vaidino R. Bunikytė, A. Daukantaitė, R. Kutaitė‑Raudonienė, K. Makauskas, V. Narveišytė, G. Radvilavičiūtė, Donatas Savickis, A. Vitauskaitė, L. Zubė ir kiti.

2011–2018

21 a. 2 dešimtmečio pirmoje pusėje teatre keitėsi vadovybė, išryškėjo jaunesniosios ir vyresniosios teatro kartos kūrybinių vizijų skirtumai. 2012 Klaipėdos universitete buvo surinktas naujas lėlininkų kursas (vadovė Karolina Jurkštaitė). 2015 susiformavo tebedirbantis teatro trupės branduolys: prisijungė jauniausios kartos lėlininkystės studentai, aktorė Monika Mikalauskaitė‑Baužienė, aktorius lėlininkas Vytautas Kairys, režisierė Aušra Bakanaitė, prodiuserė Agnė Pulokaitė, vėliau – aktorius Kęstutis Bručkus, dramaturgė Virginija Rimkaitė ir kiti.

lėlių spektaklio Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė scena (2015, pagal K. DiCamillo, režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė; vaidina Renata Kutaitė‑Raudonienė ir Vytautas Kairys)

Interaktyvių objektų ir judesio spektaklių kūdikiams režisavo K. Jurkštaitė (Labas, mažyli! 2011), D. Savickis (3 spektaklių ciklas Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės 2014–15, Vienas, du – kur tu? 2018). Lėlių teatro spektaklių įvairaus amžiaus tarpsnio vaikams ir visai šeimai režisavo Lina Beržinienė, K. Jurkštaitė, G. Radvilavičiūtė (Raudonkepuraitė, Šalia, pagal Mindaugą Valiuką, abu 2012, Sudaužytas kiaušinis 2013, Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė 2015, pagal K. DiCamillo, muzikos ir šviesų reginys Tėtis ir jūra 2017, pagal T. Jansson, Martos Gusniowskos Kad tave žąsis! 2018), D. Savickis (Coliukė 2015), Jūratė Trimakaitė (Kas tu? 2015), A. Bakanaitė (Mama 2016). Teatralizuotų edukacijų režisavo A. Bakanaitė (Lėlių teatro magija 2016), lėlių teatro spektaklį medžiuose Ieškoma: teisybė (2016, pagal Ch. Perrault) – Vera Rozanova, lėlių miuziklą Familia (2017) – V. Kairys. Spektaklių scenografiją, kostiumus ir lėles kūrė L. Beržinienė, G. Radvilavičiūtė, Viktorija Dambrauskaitė, Angelina Furmaniuk ir kiti, muzikos – Aušra Vaštakaitė, Donatas Bielkauskas. Vaidino Simas Anužis, A. Bakanaitė, K. Bručkus, Justina Jukonytė, V. Kairys, R. Kutaitė‑Raudonienė, Erika Mažulienė, M. Mikalauskaitė‑Baužienė ir kiti.

Nuo 2018

Šiuo laikotarpiu intensyviau bendradarbiauta su užsienio kūrėjais, spektaklių režisavo Zvi Saharas (Izraelis; Didysis sprogimas 2020), Miha Golobas (Slovėnija; šviesos ir materijų spektaklis Tunelis 2022), Renaud Herbinas (Prancūzija; marionečių spektaklis jaunimui ir suaugusiems Bučiuojant pelenus 2024), Tinas Grabnaras (Slovėnija; hiperrealistinė kosminė odisėja jaunimui ir suaugusiesiems Transportas: Prisisekite saugos diržus!), V. Rozanova (Prancūzija; spektaklis žiūrovams nuo 16 metų Aš visada šalia, abu 2025). Sukurta koprodukcijų su Lietuvos (Šeiko šokio teatras) ir užsienio (Liublianos lėlių teatras, Cie la neige sur les cils Nantes’e) kolektyvais. Spektaklių režisavo G. Radvilavičiūtė (Istorijos iš FLUXUS dėžutės 2021, pagal Shauno Tano ir O. Tokarczuk pasakas, lauko reginys Apie žuvis ir žmones 2022, šokio ir šešėlių monospektaklis suaugusiesiems Kontūrai 2024), A. Bakanaitė (Namai 2019, marionečių spektaklis žiūrovams nuo 16 m. Karvė yra meilė 2023), B. Banevičiūtė (interaktyvus spektaklis kūdikiams Be galo, be krašto 2021, ir choreografė). Surengta teatro edukacijų (Iliuzija lėlių teatre 2020, Mechaninis stebuklas 2022, abiejų režisierė A. Bakanaitė).

lėlių spektaklio Didysis sprogimas scena (2020, režisierius Zvi Saharas, scenografė Aušra Bakanaitė; iš kairės: Kęstutis Bručkus, Monika Mikalauskaitė‑Baužienė, Vytautas Kairys)

šviesos ir materijų spektaklio Tunelis scena (2022, režisierius ir scenografas Miha Golobas, kostiumų dailininkė Dajana Ljubičić; iš kairės: Vytautas Kairys, Renata Kutaitė‑Raudonienė, Kęstutis Bručkus, Monika Mikalauskaitė‑Baužienė)

Scenografijos ir kostiumų sukūrė A. Bakanaitė, Giedrė Brazytė, G. Radvilavičiūtė, Birutė Sodeikaitė, Medilė Šiaulytytė, Renata Valčik ir kiti, dramaturgijos – V. Rimkaitė, Mojca Redjko, Ajda Rooss (abi iš Slovėnijos), Lina Laura Švedaitė ir kiti, muzikos – Sebastienas Balas, Mateja Staričius (abu iš Slovėnijos), Arturas Bumšteinas, Larion Dyakov, Rasa Dikčienė, Kristijonas Lučinskas, R. Mačiliūnaitė, Ieva Parnarauskaitė, Andrius Šiurys ir kiti, choreografiją – Sigita Mikalauskaitė, B. Banevičiūtė, Dovilė Binkauskaitė ir kiti. Vaidino K. Bručkus, V. Kairys, R. Kutaitė‑Raudonienė, M. Mikalauskaitė‑Baužienė, Paulius Vendelis ir kiti. Klaipėdos lėlių teatro spektakliai pelnė apdovanojimų (2016, 2021, 2023 Auksinį scenos kryžių, 2015, 2021 Klaipėdos miesto Padėkos kaukę, Lietuvos ir užsienio teatro festivalių prizų). Teatras gastroliavo Lietuvoje, užsienio šalyse (2023 Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje Charleville‑Mézières’e Prancūzijoje, 2024 Tarptautiniame vaikų teatrų festivalyje Panoptikum Niurnberge). 2024 spektaklio Bučiuojant pelenus premjera pristatyta Lietuvos sezono programoje Prancūzijoje (teatre Le Mouffetard Paryžiuje, TJP Centre Dramatique National Strasbūre).

22277