klauzulė
kláuzulė (lot. clausula – pabaiga), melodinis balso posūkis muzikiniam vyksmui užbaigti, vartotas viduramžių ir Renesanso muzikoje. Vokalinėje muzikoje sutampa su poetinės strofos pabaiga. Klauzulę sudaro 3 paskutiniai melodijos garsai (vadinamieji antipenultima, penultima ir ultima). Skiriama clausula perfecta (lotyniškai tobuloji pabaiga), kai melodija užbaigiama (lotyniškai dar vadinama clausula finalis), clausula imperfecta (lotyniškai netobuloji pabaiga), kai melodija baigiama kitu melodinės dermės garsu. Dažnai pasitaiko diskanto (I–VII–I), alto (V–V–V), tenoro (III–II–I), boso (I–V–I) klauzulės. Šių melodinių formulių kontrapunktinis derinys daugiabalsėje muzikoje ilgainiui padėjo susiformuoti klasicizmo harmoninei kadencijai. Klauzulės nagrinėjamos jau 13 a. traktatuose.
3051
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.