kleketas
20 a. pirmos pusės kleketai: 1 – iš Ašmenos valsčiaus, 2 – iš Troškūnų, 3 – iš Žarėnų, 4 – iš sovietmečiu uždarytos Vilniaus bažnyčios
klekẽtas, klebẽtas, klegẽtas, taškalas, lietuvių muzikos instrumentas – kratomasis idiofonas. Lentelės (apie 20 cm ilgio, apie 10 cm pločio) viduryje įtaisyta rankenėlė, jos viršugalyje užverta 1 arba 2 mediniai plaktukai. Mosuojant rankenėle plaktukai taukšteli į lentelę. Daromas iš uosio, klevo, liepos, eglės, pušies medienos. Garsai trumpi, sausi. Iki 20 a. pirmos pusės naudotas kerdžių, panaktinių, vaikų, per kalendorines žiemos ir pavasario šventes – muzikantų, persirengėlių, lalauninkų, tebenaudojamas medžioklėje kaip varovų garsinis įnagis, katalikų bažnyčiose per gavėnią – vietoj varpų, varpelių. Nuo 20 a. antros pusės naudojamas folkloro ansambliuose, kaimo kapelose. Panašių muzikos instrumentų turi daugelis tautų.
idiofonas
kleketas
1352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.