klešà (< skr.), budizme – mentalinis veiksnys, trukdantis pasiekti ramybę ir nušvitimą, sieja individualią kančią ir egzistencinę situaciją. Budistinėje fenomenologijoje dažniausiai naudojama 5 klešų – geismo, godumo (raga), neapykantos (patigha), nežinojimo (avidja), išdidumo (mana) ir pavydo (yršja) – sistema. Klešos yra visų negatyvių veiksmų priežastis ir veiksnys, laikantis žmogų samsaroje. Jos reiškiasi kaip atsakas (reakcija) į tam tikrą informaciją arba gyvenimo situaciją. Visi būties elementai (dharmos) budizme skirstomi į užterštus (klištadharma), kurie yra atviri egzistavimui, ir neužterštus (aklištadharma), kurie yra nesusiję su egzistavimu ir kančia. Sąmonėje klešos saugomos kaip potencijos arba sėklos (bydža), kurios tam tikru metu gali iškilti į paviršių ir veikti karmą.
klešos bhavačakros centre (piešinys Tibeto budistų vienuolyne Džarkote, Nepalas)
Populiari budistinė mandala bhavačakra (gyvenimo ratas) vaizduoja 3 klešas kaip 3 gyvūnus: geismą ir godumą simbolizuoja gaidys, neapykantą – gyvatė, nežinojimą – kiaulė; šios 3 klešos laikomos esminėmis (mūlakleša).
2213
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.