Klèvės hercogỹstė, vidurinių amžių ir naujųjų laikų Vokietijos valstybė, Šventosios Romos imperijos dalis. Apėmė dabartinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje esančius Klevės, Weselio rajonus ir Duisburgo miestą bei dalį dabartinių Nyderlandų Limburgo, Šiaurės Brabanto ir Gelderlando provincijų. Centras – Klevės miestas.
Klevės grafystė minima nuo 11 amžiaus. 1417 gavo hercogystės statusą. Nuo 1521 Jülicho-Klevės-Bergo kunigaikštystės dalis. Klevės kunigaikštytė Ona 1540 tapo Anglijos karaliaus Henriko VIII žmona. 1609 mirus paskutiniam Jülicho-Klevės-Bergo kunigaikščiui kilo įpėdinystės karas, po kurio atiteko Brandenburgui, po Prancūzijos okupacijos per Septynerių metų karą (1756–63) – Prūsijai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Klevės hercogystę palaipsniui aneksavo Prancūzija. 1815 nugalėjus Napoleoną I ši teritorija sugrąžinta Prūsijai (išskyrus Gennepo, Zevenaaro, Huisseno miestus, atitekusius Nyderlandų karalystei).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.