koacervãcija (lot. coacervatio – rinkimas į krūvą, kaupimas), koloidinės sistemos (dažniausiai koloidinio tirpalo) pasidalijimas į du nevienodos koncentracijos skysčius. Didesnės koncentracijos skystis vadinams koacervatu, mažesnės – pusiausviruoju tirpalu. Koloidinė sistema pasidalija pasikeitus temperatūrai ar koacervato sudėčiai – susidaro lašeliai visame tirpalo tūryje arba jis išsisluoksniuoja. Geriausiai ištirta polimerų tirpalų koacervacija. Ji būna paprastoji ir kompleksinė. Paprastąją polimerų tirpalų koacervaciją sukelia į polimero tirpalą pridėtos liofilinės medžiagos (pvz., alkoholiai, acetonas, dioksanas, natrio sulfatas), kurios suardo apsauginį sluoksnį. Jam suirus, esant tam tikram tirpalo pH, koncentracijai, temperatūrai, maišant tirpalą išsiskiria didesnės polimero koncentracijos lašeliai (nauja fazė), struktūra panašūs į drebučius. Kompleksinė koacervacija vyksta sąveikaujant dviem polielektrolitų tirpalams (dvikomponentė koacervacija), kuriuose yra priešingo ženklo makrojonų (pvz., želatinos ir gumiarabiko vandeniniams tirpalams, pH = 1,2–4,8) arba baltymų su skirtingais izoelektriniais taškais tirpalams ir tirpalams, turintiems du makrojonus ir vieną mikrojoną (trikomponentė koacervacija). Taip neutralizavus krūvius susidaro lašeliai, kuriuose abiejų polimerų koncentracija yra didesnė negu pusiausvirajame tirpale.
Koacervacija naudojama sintetiniams ir gamtiniams polimerams suskirstyti į frakcijas ir jiems koncentruoti gaminant maisto produktus, mikrokapsules.
2476