Kodiako sala (Kodiak Island, Kòdjako salà), sala Ramiajame vandenyne, Aliaskos įlankoje, prie Aliaskos pusiasalio rytinių krantų. Priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų Aliaskos valstijai. Plotas apie 9000 km2; viena didžiausių šalies salų. Kartu su šalia esančiomis mažesnėmis salomis – Sitkalidako (pietryčiuose), Afognako, Raspbery ir kitomis (šiaurės rytuose), Uganiko (šiaurėje) – ir pusiasalio pakrantės dalimi sudaro Kodiako apygardą. Apie 12 000 gyventojų (2024). Ilgis apie 160 km, plotis iki 90 km; ištįsusi pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi. Salą nuo žemyno skiria Šelichovo sąsiauris. Kranto linija labai vingiuota (daug pusiasalių, gilių įlankų, fjordų). Krantai aukšti, vietomis yra siaurų žemų pakrantės ruožų. Paviršius kalnuotas (šiaurės rytuose esančio Kenai pusiasalio Kenai kalnų tęsinys), išraižytas gilių slėnių. Didžiausias aukštis 1362 metrai. Salos didesnės dalies paviršiuje slūgso vulkaninės nuogulos, kurios susiklostė išsiveržus (1912) Katmajaus ir Novaruptos ugnikalniams (Aliaskos pusiasalyje). Tankus upių tinklas. Gausu nedidelių ežerų; didžiausi Karluko, Frazero (pietvakarinėje dalyje).
Kodiako salos kraštovaizdis
Pievos, miškai, kalnų tundra. 2/3 salos teritorijos užima Kodiako nacionalinis gamtos draustinis (plotas 7345 km2; įkurtas 1941); saugomi Kadiako lokiai. Galvijininkystė. Žvejyba. Žuvų apdorojimas, konservų pramonė. Oro uostas. Kursuoja keltai. Didžiausia gyvenvietė ir uostas Kodiakas (apie 5500 gyventojų; 2020).
Kodiako gyvenvietės dalis ties Saint Paulio uostu (tolumoje tiltas į Nearo salą)
Salą 1763 atrado rusų jūrininkas Stepanas Glotovas (kitais duomenimis, 1741 V. J. Beringas). 1784 rusų pirklys Grigorijus Šelichovas įkūrė pirmą gyvenvietę. 19 a. sala buvo ruonių, jūrinių ūdrų ir banginių medžioklės bazė. Rusijos kontrolė baigėsi 1867, kai Jungtinės Amerikos Valstijos nupirko Aliaską. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje veikė eksperimentinė galvijų stotis; jos veikla buvo nutraukta 1912, kai salos paviršių užklojo iki 46 cm storio vulkaninių pelenų sluoksnis. Po Aliaskos įlankos šiaurinėje dalyje įvykusio (1964 03 28) žemės drebėjimo (magnitudė 9,2; vienas stipriausių per stebėjimų laikotarpį) sukeltų nuošliaužų vietomis pakito salos kranto linija (kai kurios salos dalys paaukštėjo nuo 1,5–1,8 m iki 9 m).