koeficientas

koeficieñtas (lot. co… < cum – su, kartu + efficiens, kilm. efficientis – darantis), pastovusis arba kintamasis dydis, kuris yra kito kintamojo arba nežinomo dydžio skaitinis arba raidinis daugiklis. Pavyzdžiai: kvadratinės lygties ax² + bx + c = 0 koeficientai yra nežinomų narių ax² ir bx daugikliai a ir b; antrosios eilės tiesinės diferencialinės lygties y″ + a₁y′ + a₂y = f(x) koeficientai yra daugikliai a₁ ir a₂, kurie gali būti ir pastovūs, ir kintami (pvz., tolydžiosios x funkcijos); racionaliosios funkcijos $f(x)=\frac{1}{x(x-1)}=\frac{A}{x}+\frac{B}{x-1}$, išreikštos paprasčiausių racionaliųjų funkcijų suma, koeficientai A ir B yra trupmenų $\frac{1}{x}$ ir $\frac{1}{x-1}$ daugikliai (jie vadinami neapibrėžtaisiais koeficientais); tiesės plokštumoje lygties y = kx + b koeficientas k yra x daugiklis (vadinamas tiesės krypties koeficientu); atsitiktinio dydžio Y regresijos X atžvilgiu tiesės lygties $y-\mathrm{E}Y=\rho (X,Y)\frac{{\sigma }_Y}{{\sigma }_X}$ (x – EX) koeficientas $\rho (X,Y)\frac{{\sigma }_Y}{{\sigma }_X}$ yra x daugiklis (vadinamas regresijos koeficientu).

Pirmieji koeficiento sąvoką pradėjo vartoti Williamas Oughtredas, Johnas Wallis (abu Didžioji Britanija), Claudeʼas François Millietas Dechales’is ir Albertas Girard’as (abu Prancūzija).