koksavimas

koksãvimas, akmens anglių arba sunkiųjų naftos frakcijų (mazuto, gudrono) kaitinimas beorėje terpėje. Daugiausia koksuojamos akmens anglys. Koksavimui tinka tos akmens anglys (koksuojamosios), kurios kaitinamos 900–1100 °C temperatūroje pereina į plastinę būseną ir sukepa. Akmens anglys smulkinamos (iki 3 mm grūdelių), jei reikia, maišomos su kitų rūšių anglimis ir pamažu keliant temperatūrą kaitinamos pagal nustatytą terminį režimą. Iki 200 °C temperatūros iš akmens anglių išgaruoja vanduo, išsiskiria adsorbuotos dujos (anglies dioksidas, metanas), 200–350 °C temperatūroje lėtai skyla akmens anglis sudarančių junginių molekulės – susidaro anglies oksidai, vanduo ir šiek tiek pirminio deguto. Aukštesnėje negu 350 °C temperatūroje akmens anglys pereina į plastinę būseną, iš jų skiriasi angliavandeniliai ir jų dariniai. 500–600 °C temperatūroje gaunamas puskoksis, kuris aukštesnėje nei 700 °C temperatūroje virsta koksu; toliau kaitinamas koksas pasidaro akytas (49–53 % tūrio). Akytumas yra viena svarbiausių kokso savybių. Koksuojama metalinėse arba keraminėse koksavimo krosnyse, koksavimo trukmė 13–18 h. Išstumtas iš krosnies koksas gesinamas vandeniu, kartais sausai (inertinėmis dujomis). Užgesintas koksas rūšiuojamas pagal granuliometrinę sudėtį: stambusis (25–40 mm), kokso riešutai (10–25 mm), smulkusis (mažiau nei 10 mm). Iš 1 t 6 % drėgnio įkrovos vidutiniškai gaunama 730 kg kokso, 140 kg koksavimo dujų, 30 kg akmens anglių deguto, 10 kg ciklinių angliavandenilių, 3 kg amoniako, 80 kg degutinio vandens; 7 kg sudaro gamybos nuostoliai. Naftos koksas gaunamas specialiose krosnyse kaitinant sunkiąsias naftos frakcijas ar distiliacijos likučius (gudroną, pusgudronį) 490–510 °C temperatūroje. Gaunama 18–35 % kokso, 10–13 % dujų, 7–16 % benzino, 49–65 % kitų skystų produktų. Pikio (elektrodinis) koksas gaunamas koksuojant lengvalydį akmens anglių pikį kamerinėse dinaso krosnyse.