kolchicnas, C22H25NO6, alkaloidas. Molekulinė masė 399,4. Vienas seniausiai medicinoje naudojamų preparatų. Randamas augalo rudeninio vėlyvio (Colchicum autumnale) audiniuose. Labai nuodingas.
kolchicino molekulės erdvinė sandara (juodi – anglies, balti – vandenilio, raudoni – deguonies, mėlyni – azoto atomai)
Gelsvi kristalai, tirpsta vandenyje ir organiniuose tirpikliuose (etanolyje, metanolyje). Kolchicinas slopina leukocitų plitimą ir fagocitozę, stabilizuoja ląstelių mikrovamzdelius, dėl to sustabdomas uždegiminių ląstelių aktyvumas ir sumažėja uždegimas. Mažina sąnarių skausmą ir uždegimą, todėl vartojamas podagros priepuolio metu ir jos profilaktikai. Kolchicinas naudojamas ląstelių biologijos tyrimuose kaip mitozės inhibitorius. Jis blokuoja ląstelių dalijimąsi metafazėje, todėl tinka chromosomų analizėms ir kariotipo nustatymui. Kolchicinas klasifikuojamas kaip medžiaga, kurią naudojant būtinas ypatingas atsargumas ir stebėsena, todėl kai kuriose šalyse (pvz., Japonijoje) griežtai reglamentuojamas arba apribotas jo tiekimas. Kolchicinas naudotas jau senovės Egipte ir Graikijoje. Į medicininę praktiką plačiai įdiegtas 19 amžiuje. 1820 prancūzų chemikai Pierreʼas-Josephas Pelletier ir Josephas-Bienaimé Caventou pirmieji aprašė kolchiciną kaip veiklųjį alkaloidą.
kolchicino formulė
2271