kolektorius

kolèktorius (lot. collector – rinkėjas), vakuuminio elektroninio įtaiso elektrodas, surenkantis reikiamus arba perimantis pašalinius elektronus. Dvikrūvio tranzistoriaus kolektorius – tai puslaidininkio sritis, kurią nuo emiterio atskiria bazės sritis. Kolektorius turi būti kur kas didesnio ploto ir gerokai mažiau legiruotas negu emiteris, nors varža turi būti kuo mažesnė. Legiravimo priemaišų pasiskirstymas dažniausiai specialiai netolygus, pvz., aukštosios įtampos tranzistorių kolektorius tik prie bazės legiruojamas net mažiau negu bazė, toliau nuo bazės – daugiau. Dažniausiai turi paslėptąjį labai laidų sluoksnį. Gali būti keletas kolektorių ir vienas kelių elementų kolektorius. Būna elektroniniuose vamzdžiuose, pvz., akvadago sluoksnis mikrobangų įtaisuose, bėgančiosios bangos lempose, kineskopuose. Kolektoriuje šilumos pavidalu išsiskiria didžioji nuostolinės energijos dalis, todėl svarbu maža šiluminė varža tarp kolektoriaus, įtaiso korpuso ir aplinkos (kai reikia aušinamas). Vakuuminių elektroninių įtaisų kolektorius, turintis teigiamąjį potencialą ir surenkantis elektronus, vadinamas anodu.