kolonãtas (lot. colonatus), žemės naudojimo teisė senovės Romoje. Kolonatas atsirado prasidėjus vergovinės ūkio sistemos nuosmukiui. Stambieji žemvaldžiai, siekdami gauti daugiau naudos, žemę skirstė nedideliais sklypeliais (parcelėmis) ir juos nuomojo bežemiams valstiečiams, plebėjams, laisvę gavusiems vergams. 2 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. smulkieji žemės nuomininkai (kolonai) juridiškai buvo laisvi ir ekonomiškai nuo žemės savininkų nepriklausė. Jie mokėjo nuomos mokestį, prekiavo, neretai naudojo vergų darbą. 4–5 a. kolonai teisiškai buvo pritvirtinti prie žemės. Ilgainiui įvairios nuo žemvaldžių priklausančios kaimo gyventojų grupės susiliejo į vieną luomą, esantį tarp vergų ir laisvųjų. Šiam luomui priklausę kolonai buvo vidurinių amžių baudžiauninkų pirmtakai.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.