kompleksinė akustinė varža

komplèksinė akùstinė varžà, pilnutnė akùstinė varžà, medžiagų ir virpesių sistemų (pvz., vamzdžių, garsintuvų) parametras, apibūdinantis akustinių bangų sužadinimo, sklidimo ir atspindžio sąlygas. Lygi garso kompleksinio slėgio p ir tūrinio srauto kompleksinės spartos (terpės dalelių virpesinio greičio) v santykiui: $Z_a=\frac{p}{v}=Z+\mathit{iX}=\mathrm{\Re }{Z}_a+\mathrm{\Im }{Z}_a$; čia $i=\sqrt{-1}$ – menamasis vienetas, Z = ReZ_a – aktyvioji akustinė varža (nusako virpesių sistemos energijos dalį, pakintančią į akustinę), X = ImZ_a – reaktyvioji akustinė varža (ją lemia inercijos ir tamprumo jėgos, sukeliančios slėgio p ir greičio v fazių skirtumą). Kompleksinės akustinės varžos vienetas – paskalsekundė kubiniam metrui (Pa⋅s)/m³. Sprendžiant praktinius uždavinius dažnai nepaisoma galimos p ir v fazių nesutapties, tariama, kad terpės vienalytės, neribotos, jose akustinės bangos nesugeriamos ir nesklaidomos, tada vartojama būdingoji kompleksinė akustinė varža: $Z_c=\frac{p}{v}=\rho c$; čia ρ – medžiagos masės tankis, c – akustinės bangos greitis (Z_c dar vadinama bangine akustine varža). Būdingosios kompleksinės akustinės varžos vienetas – paskalsekundė metrui (Pa⋅s)/m. Mažiausią kompleksinę akustinę varžą turi dujos, kiek didesnę – skysčiai, didžiausia yra kietųjų medžiagų kompleksinė akustinė varža. Jei tartume, kad dujų kompleksinė akustinė varža prilygsta vienetui, tai dujų, skysčių ir kietųjų kūnų kompleksinės akustinės varžos santykis: 1:3000:80 000. Nevienalytės terpės kompleksinė akustinė varža nevienoda.

2125