kompozcija (lot. compositio – sudėjimas, sudarymas), pagrindinių muzikos teorijos disciplinų visuma, būtina profesionaliam kompozitoriui parengti, kompozicijos teorija. 18–19 a. kompozicija apėmė harmoniją, polifoniją (kontrapunktą), muzikos formą ir instrumentuotę. Apibendrinančių kompozicijų traktatų rašymą ypač paskatino aukštųjų muzikos mokymo įstaigų – konservatorijų – atsiradimas 18 a. pabaigoje.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |