Kongo gamtinis žemėlapis
Kòngo gamtà
Krantai
Krantai lygūs. Kranto linijos ilgis 169 kilometrai.
Reljefas
Kongo pakrantėje plyti apie 70 km pločio žemuma, į rytus nuo jos – Mayombe’s kalnai (iki 930 metrų). Kongo vidurinėje dalyje – Batéké plynaukštė, į šiaurės rytus nuo jos – Kongo įdubos pelkėtos akumuliacinės lygumos. Kongo pietuose – karstas; yra urvų (ilgiausias – 1,5 km ilgio Kila‑Ntari urvas).
Klimatas
Klimatas šiaurėje ekvatorinis, pietuose – subekvatorinis. Kongo klimatą veikia šaltoji Benguelos srovė. Sausasis laikotarpis trunka 1–4 mėnesius. Pavasarį ir rudenį, kai šaltosios srovės įtaka silpnesnė, būna 2 lietingieji laikotarpiai (kovą–balandį ir lapkritį–gruodį).
Į šiaurę nuo pusiaujo aukščiausia metinė temperatūra 29–32 °C, žemiausia 18–21 °C, į pietus nuo pusiaujo aukščiausia nuo 25–26 °C (liepą–rugpjūtį) iki 29–32 °C (vasarį–balandį), žemiausia – 18–23 °C, aukštumose (aukščiau kaip 500 m) – 16–20 °C.
Kritulių iškrinta 1300–1500 mm, aukštumose – 1800–2000 mm per metus.
Saghos upė (rytas)
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankus. Didžioji Kongo upių dalis priklauso Kongo baseinui (Kongas teka Kongo–Kongo Demokratinės Respublikos valstybine siena). Į Atlanto vandenyną įteka Kouilou, Loémé.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia geležaliumžemiai, Batéké plynaukštėje yra smėlžemių, Kongo įdubos lygumose – šlynžemių, salpžemių, durpžemių.
Augalija
Apie 50 % Kongo teritorijos užima drėgnieji atogrąžų miškai. Šiaurės vakaruose ir aukštumose – savana, pakrantėje – mangrovės.
šimpanzės (Conkouati-Douli nacionalinis parkas)
Gyvūnija
Gausu beždžionių, roplių (gyvačių, krokodilų), paukščių, vabzdžių; yra hipopotamų, leopardų, raganosių, antilopių, buivolų, dramblių.
Aplinkos apsauga
Saugoma 40,74 % (140 032 km2) Kongo teritorijos.
Odzalos (įkurtas 2005, nuo 1977 UNESCO pripažintas biosferos rezervatas), Conkouati–Douli (1999), Ntokou–Pikoundos (2013) nacionaliniai parkai. 4 faunos rezervatai (Léfini, Mont Fouari, Tsoulou, Ngyanga Nordo), 2 medžioklės draustiniai ir kitos saugomos teritorijos.
Nouabalé–Ndoki nacionalinis parkas (1993) – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos (Sangha Trinational, 2012) dalis.
Dimonikos biosferos rezervatas (įkurtas 1988).
14 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1998) saugomų vietovių (plotas 138 138 km2).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.