konolòfas (Conolophus subcristatus), iguaninių (Iguanidae) šeimos driežas. Vienas didžiausių ir ilgiausiai gyvenančių driežų pasaulyje. Paplitęs kai kuriose Galapagų salose.
konolofas
Kūnas iki 110 cm ilgio (su uodega), masė 8–13 kilogramų. Nuo kitų iguanų skiriasi ilgesne galva, trumpesniu kūnu, nedidele nugarine ketera. Galva didelė, trikampės formos, ryškiai geltona, likusi kūno dalis geltonai ruda, rudai raudona arba rusvai pilka. Kojų pirštai be plaukiojamųjų plėvių. Oda stora, sausa, raukšlėta. Uodega ilga ir stipri, padedanti balansuoti. Minta daugiausia opuncijų lapais, žiedais, vaisiais, ypač minkštimu, nes tai pagrindinis vandens šaltinis, t. p. sausais krūmais, žolėmis. Gyvena sausumoje, 5–25 individų grupėse; ryte šildosi saulėje, dieną slepiasi šešėlyje, kad išvengtų nakties vėsos, lenda į uolų plyšius arba įsikasa į 1 m gylio urvus. Poruojasi sausuoju sezonu (vasario–balandžio mėnesiais). Patelės deda 2–20 kiaušinių. Jaunikliai išsirita po 90–125 dienų visiškai savarankiški. Konolofus labai puola įvairūs parazitai (pvz., odos erkės), todėl dažnai galima matyti, kaip paukščiai lesa parazitus nuo jų nugaros (simbiozė). Gyvenimo trukmė gamtoje 40–60 m., nelaisvėje kartais iki 70 metų.
Dažnai konolofai dalijasi teritoriją su jūrinėmis iguanomis, bet su jomis beveik nekonkuruoja, nes turi visiškai skirtingas ekologines nišas.
17–19 a. jūreiviai, banginių medžiotojai konolofus gaudė kaip maisto šaltinį, tai stipriai sumažino jų populiacijas kai kuriose salose. Konolofai buvo svarbūs Ch. R. Darwino tyrimams.
konolofas
-Galapagų iguana; -driežas; -iguana
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.