Vorobjov Konstantin (rus. Константин Воробьёв, Konstantinas Vorobjòvas) 1919 09 24Nižnij Reutec arba Šelkovka (Kursko sr.) 1975 03 02Vilnius (1995 perlaidotas Kurske), rusų rašytojas. Vienas žymiausių vadinamosios rusų leitenantų prozos kūrėjų.
Biografijos faktai
Nuo 1935 gyveno Maskvoje, dirbo laikraščių redakcijose. Dalyvavo SSRS–Vokietijos kare. 1941 pabaigoje mūšiuose prie Klino kontūzytas, pateko į nelaisvę, 1941–43 buvo laikomas Klino, Rževo, Smolensko, Kauno, Salaspilio, Šiaulių karo belaisvių stovyklose. 1943 pabėgo, vadovavo karo belaisvių grupei, kuri priklausė Lietuvoje veikiančiam sovietinių partizanų būriui.
Nuo 1947 gyveno Vilniuje. 1952–56 dienraščio Sovetskaja Litva Literatūros ir meno skyriaus vedėjas.
Kūryba
Parašė autobiografinę apysaką apie nelaisvėje išgyventą košmarą Tai mes, Viešpatie! (Ėto my, Gospodi!, parašyta 1943, išleista 1986). Kitos apysakos apie karą: Šauksmas (Krik 1962), Žuvę prie Maskvos (Ubity pod Moskvoj 1963, lietuvių kalba 1964).
Apsakymų ir apysakų rinkiniuose (Žila tuopa / Sedoj topol′ 1958, Žąsys ir gulbės / Gusi-lebedi 1960, Vienu atodūsiu / Odnim dychaniem 1961, Pas ką apsigyvena gandrai / U kogo poseljajutsja aisty 1964, Kelias į tėvų namus / Doroga v otčij dom 1966, Teta Jegoricha / Tjotka Egoricha (cenzūruota. trumpinta) 1967, visas apysakos tekstas pavadinimu Mano draugas Momičius / Moj drug Momič išleistas 1988, Štai atėjo milžinas… / Vot prišjol velikan… 1971) daugiausia vaizduojama Rusijos kaimo buitis, atsispindi kolektyvizacijos tragedija. Prozai būdinga realistinių vaizdų ir lyrizmo derinimas.
Lietuvių kalba dar išleistas apysakų rinkinys Džiaugsmo kaina (1971).