konurbãcija (ko… + lot. urbs – miestas), grupė susijungusių miestų su keliais centrais – branduoliais; viena policentrinės aglomeracijos formų. Konurbaciją dažniausiai sudaro nedideliais atstumais kompaktiškai išsidėstę maždaug vienodo dydžio miestai (pvz., Osakos–Kobės–Kioto konurbacija), jai būdinga didelis gyventojų tankis, gamybos, infrastruktūros elementų, mokslo ir mokymo įstaigų koncentracija.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.