korėjiečiai

Gamčeono kultūrinis kaimas, įkurtas pasibaigus Korėjos karui (Pusanas, Korėjos Respublika)

kaimas Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje

korėjiečių ūkininkas sodina ryžių sodinukus (Goseongas, Korėjos Respublika)

korėjiečių tradicinio šokio sangmo šokėjai (Seulas, Korėjos Respublika, 2013)

pionieriai per karinį paradą Pchenjane (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, 2010)

korėjiečiai turistai Trakuose (2004)

korėjiẽčiai (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikoje savivardis Čoson saram, Korėjos Respublikoje – Hanguk saram, užsienio šalyse – Korio saram), Azijos tauta. Korėjos Respublikos (50,6 mln. žmonių, 2015), Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (daugiau kaip 25 mln. žmonių) gyventojai; dar gyvena Kinijoje (apie 2,6 mln. žmonių), Japonijoje (apie 900 000 žmonių), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 2 mln. žmonių), Kanadoje (apie 216 000 žmonių), Uzbekijoje (apie 177 000 žmonių), Rusijoje (176 000 žmonių), Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje ir kitur. Iš viso pasaulyje gyvena apie 80 mln. korėjiečių. Kaba korėjiečių kalba. Korėjiečiams būdingas religinis sinkretizmas. Korėjos Respublikoje apie 47 % tikinčiųjų – mahajanos budistai, apie 33 % – protestantai, apie 10,5 % – katalikai, yra konfucianizmo, taoizmo, šamanizmo išpažinėjų, musulmonų. Oficialiais duomenimis, 68 % Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos korėjiečių yra netikintys, apie 30 % išpažįsta tradicinius tikėjimus, yra budistų, krikščionių.

Gyvensena

Tradiciniai verslai: ariamoji žemdirbystė (ryžiai, kukurūzai, soros, ankštiniai augalai, vilnamedžiai, ženšeniai,), daržininkystė, gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys), paukštininkystė, žvejyba, amatai (keramika, papuošalų gamyba, pynimas).

Tradicinis būstas – karkasinės stulpinės konstrukcijos kelių kambarių namas drėbtomis molio sienomis, pastatytas ant 0,5 m aukščio žemės sampilo. Kambariai yra židinio dūmais šildomomis grindimis, durimis į išorinę galeriją. Kelių šimtų (kalnuose 5–6) namų gyvenvietės – linijinio plano.

Tradicinė vyrų apranga – striukės, dažniausiai baltos kelnės, moterų – trumpos palaidinės ilgomis siauromis rankovėmis, plačkelnės, sijonai, plačiomis juostomis sujuosiami virš krūtinės.

Pagrindinis maistas – garuose virti ryžiai su aštriais prieskoniais; valgoma mėsa (dažniausiai kiauliena, kartais – šuniena), žuvys, daržovės. Valgoma lazdelėmis.

Išlaikė mitologiją, folklorą, iki 20 amžiaus antros pusės – giminystės ryšius, patriarchalinius santykius, protėvių kultą. Švenčia senąsias šventes (pavyzdžiui, 10 03 – Tanguno, pasak legendos, 2333 prieš Kristų įkūrusio Čosono valstybę, gimimo dieną, Naujuosius metus pagal Rytų tradiciją, derliaus šventę ir kitas).

Istorija

Korėjiečiai – viena seniausių Azijos tautų; formavosi iš paleoazijiečių, protoaltajiečių, austroneziečių genčių. 10–14 amžiuje susiformavo korėjiečių etninė bendrija.

Korėjiečiai Lietuvoje

2014 Mykolo Romerio universitete atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Korėjos Respublikos Karaliaus Sedžiongo institutas, 2018 institutas pradėjo veikti ir Vytauto Didžiojo universitete; veikia korėjiečių kalbos kursai. Korėjiečių kalbos mokoma ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Rytų kalbų mokykloje.

2271