koreliãcija (lot. correlatio – tarpusavio santykis), santykis tarp kalbos vienetų, kurie priešinami pagal tą patį skiriamąjį požymį (diferenciniai požymiai). Lietuvių kalbai būdinga fonologinė balsių ilgumo, priebalsių minkštumo, morfologinė skaičiaus, laiko ir kitų formų koreliacija. Sintaksėje koreliacijoje – tai tarinio ir veiksnio formų derinimas pagal atitinkamus morfologinių kategorijų rodiklius. Pvz., sakinyje Jūs eikite, o mes palauksime koreliacija yra tarp įvardžių jūs, mes ir veiksmažodžių formų; tarpusavyje jos derinamos asmeniu ir skaičiumi. Koreliacija kartais vadinamas ir priedėlio derinimas su pagrindinių žodžiu (pvz.: sūnus Jonas).
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.