korelomètras (lot. correlatio – tarpusavio santykis + gr. metron – matas), prietaisas atsitiktinių vyksmų (triukšmų radijo imtuvuose, kosminių dalelių srautų, automatinių valdymo sistemų paklaidų) koreliacijos funkcijai nustatyti. Dažniausiai matuojama elektroniniu korelometru tiekiant į jo įėjimus elektrinius (akustinius, optinius) signalus, pvz., dvi kintamąsias įtampas (laiko funkcijas). Išėjime gaunama įtampa, proporcinga šių signalų koreliacijos funkcijai, kuri (ją apskaičiuoja kompiuteris) yra šių dviejų atsitiktinių vyksmų priklausomybės matas. Tiekiant į 2 korelometro įėjimus tą patį signalą skirtingu momentu, nustatoma autokoreliacijos funkcija. Naudojamas radijo ryšio įrangoje, radioastronomijoje, radiolokacijoje, hidroakustikoje, automatikoje, medicinoje.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.