korsikiečiai
korsikiẽčiai (savivardis corsi), Europos tauta. Gyvena Prancūzijoje, daugiausia Korsikoje. 20 a. pabaigoje buvo apie 300 000 korsikiečių.
Kaba prancūzų kalba ir italų kalbos tarme. Tikintieji – katalikai.
Gyvensena
Tradiciniai verslai – vynuogininkystė, daržininkystė, javų, alyvmedžių, kaštonų auginimas, gyvulininkystė (avys, ožkos), amatai (pynimas), žvejyba, turizmo paslaugos.
Daugelis korsikiečių gyvenviečių išsidėsčiusios kalnų terasose.
Tradiciniai drabužiai panašūs į sardiniečių.
Korsikiečiai išlaikė kai kuriuos šeimos papročius (pvz., piršlybų, kraujo keršto – vendetos, ritualinių žirgų lenktynių per vestuves), poetines improvizacijas.
Istorija
Korsikiečių etninis pagrindas – iberų ir ligūrų gentys; 8–5 amžiuje prieš Kristų jas veikė finikiečių, etruskų, graikų, kartaginiečių kultūra. 3 amžiuje prieš Kristų Romos imperijos nukariautos Korsikos gyventojai buvo romanizuoti, ankstyvaisiais viduramžiais sumišo su Bizantijos graikais, gotais, lombardais, frankais. Pradėjo formuotis korsikiečių etninė bendrija. 9 amžiuje Korsiką užėmė arabai, 11–18 amžiuje valdė Pisa ir Genuja.
Prancūzų kalba ir kultūra į Korsiką pradėjo skverbtis 18 a. antroje pusėje, kai sala buvo prijungta prie Prancūzijos.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.