kortizolio molekulės erdvinė sandara (juodi – anglies, balti – vandenilio, raudoni – deguonies atomai)
kortizòlis (lot. cortex — žievė), antinksčių žievės hormonas, vienas gliukokortikoidų. Hormonas sekretuojamas patiriant stresą, esant žemai gliukozės koncentracijai kraujuje. Kortizolis skatina baltymų skaidymą ir aminorūgščių telkimą iš audinių. Jis aktyvina riebalų rūgščių oksidaciją riebaliniame audinyje. Taip organizmas gauna daugiau energijos. Kortizolis stabdo kolageno ir vitamino D sintezę, kalcio jonų reabsorbciją plonojoje žarnoje, skatina osteoporozės atsiradimą, slopina imunitetą. Aukščiausias kortizolio lygis yra rytais, mažiausias – naktimis. Kortizolio tyrimas atliekamas iš kraujo.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.