krakeliūra

A. Dürer. Paveikslo Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ir šv. Ona detalė (aliejus, manoma, 1519, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

krakeliūrà (pranc. craquelure – brėžis), tapyto paveikslo arba polichromuotos skulptūros dažų, lako, grunto įtrūkimas, įskilimas; dažniausiai pasitaikantis defektas. Skiriamos ankstyvosios, senėjimo ir mechaninės (nuo smūgio, vibracijos) krakeliūros. Ankstyvosios krakeliūros atsiranda džiūstant dažams, kai tapant nesilaikoma tapybos arba dažymo technologijos (tapoma ant neišdžiūvusio grunto, naudojami netinkami dažai). Senėjimo krakeliūros atsiranda per ilgesnį laiką, kai gruntas ir dažų sluoksnis netenka atsparumo ir keičiantis temperatūrai bei drėgnumui pradeda skilinėti.

1746