kredto ùnija, kooperatiniais pagrindais suformuota fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, žemės ūkio kooperatyvų ir kitų) kredito įstaiga, teikianti finansines paslaugas savo nariams. Yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, pagal prievoles atsako tik savo turtu, nariai – pajiniu įnašu. Nariai įneša savo lėšų (pajinį įnašą) kredito unijos kapitalui sudaryti. Kredito unijos nariams iš pelno mokamos premijos.
Veikla
Kredito unija priima iš savo narių, kitų kredito unijų ar jų asociacijų, kai kurių visuomeninių organizacijų terminuotus ir neterminuotus indėlius, iš sukauptų lėšų lengvatinėmis sąlygomis savo nariams teikia savitarpio paskolas (kooperatinis kreditas) kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai, diskontuoja ir inkasuoja vekselius, investuoja laisvas lėšas į vertybinius popierius, užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla. Kredito unijos paskolos (mažiau išsivysčiusiose šalyse jos gali būti vienintelis daugelio gyventojų skolinimosi šaltinis) išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo, namų apyvokos reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti, medicinos išlaidoms ar netikėtiems poreikiams finansuoti ir kita. Kredito unija gali turėti atsiskaitomųjų ir valiutinių sąskaitų bankuose, įsigyti veiklai reikalingo turto ir juo disponuoti.
Narystė kredito unijose
Narystė kredito unijoje grindžiama bendru kriterijumi: darbu toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, profesiniu bendrumu, priklausymu tam tikrai formaliai asmenų grupuotei (visuomeninei ar profesinei organizacijai, mokymosi, etninei, kultūrinei, socialinei ar religinei draugijai, išskyrus politines partijas) arba gyvenimu toje pačioje vietovėje (pvz., miestelyje, seniūnijoje). Kredito unija gali turėti asocijuotųjų narių (jų skaičius negali būti didesnis už narių skaičių). Jais gali būti kredito unijos narių įregistruotos individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, taip pat uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso kredito unijos nariui (nariams), kredito unijos buveinės teritorijoje gyvenantys, dirbantys ar besimokantys asmenys, kredito unijos nariai, kurie nebeatitinka narystės kriterijų ir įstatuose numatytų sąlygų.
Valdymas
Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir paskolų komitetas. Gali būti sudaryta kredito unijos administracija iš samdomų darbuotojų. Visuotinis narių susirinkimas (turi dalyvauti daugiau kaip pusė kredito unijos narių) keičia ir pildo kredito unijos įstatus, renka stebėtojų tarybą, valdybą, paskolų komitetą ir revizorių, nagrinėja kredito unijos narių skundus ir siūlymus, nustato pajaus dydį ir mokėjimo tvarką, teikiamų paskolų tikslinę paskirtį, revizoriaus atlyginimą ir metines išmokas iš pelno valdymo organų nariams, tvirtina metinę finansinę ataskaitą, priima sprendimą dėl stojimo į asociacijas ir kita.
Istorija
Kredito unijų prototipas – kredito kooperatyvai – pradėjo steigtis 19 a. viduryje Vokietijoje. Steigėsi taupomosios skolinamosios kasos, kredito draugijos (daugiausia veikė žemės ūkio sektoriuje). Jų tikslas buvo padėti savo nariams įveikti skurdą, pagerinti savo šeimų gyvenimą. Beveik tuo pat metu pradėjo steigtis kooperatiniai liaudies bankai (aptarnavo miesto darbininkus, amatininkus ir smulkiuosius gamintojus). Taupomosios skolinamosios kasos ir kooperatiniai liaudies bankai vis labiau bendradarbiavo, vienijosi į federacijas ir sukūrė centrines kasas.
Vėliau kredito kooperatyvai paplito ir kitose Europos šalyse, 20 a. pradžioje – Šiaurės Amerikoje (pirmiausia Kanadoje). Teismo darbuotojas Alphonse’as Desjardins’as, patyręs, kaip sunkiai Kanados prancūzų ūkininkai gauna paskolas iš anglų valdomų bankų, 1901 Kvebeko provincijoje įsteigė pirmąją kredito uniją, kiek vėliau – pirmąją kredito uniją Jungtinėse Amerikos Valstijose (Naujajame Hampšyre) ir kitose vietovėse. Alphonse’o Desjardins’o įkurtos kredito unijos išsiplėtė į didelę finansinę instituciją Desjardins Group, vienijančią daugybę kredito unijų (2014 apie 5,6 mln. Kvebeko provincijos gyventojų buvo susivieniję į 344 kredito unijas). 1921 įkurtas Jungtinių Amerikos Valstijų kredito unijų nacionalinės plėtros biuras. 1931 įsteigta Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė kredito unijų asociacija (1954 ji įsteigė specialų plėtros departamentą, kurio tikslas – kurti kredito unijas Australijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje) 1958 tapo tarptautine asociacija, 1971 pervadinta Pasaulio kredito unijų taryba (2017 vienijo daugiau kaip 89 000 kredito unijų 117 valstybėse).
Lietuvoje
Lietuvoje kredito kooperatyvai pradėjo steigtis 19 a. 8 dešimtmečio pradžioje. Per I pasaulinį karą jie sunyko, atgijo 1919 priėmus Kooperacijos įstatymą ir parengus kredito kooperatyvų pavyzdinius įstatus. Veikė žemės ūkio ir miesto kredito kooperatyvai. Sovietų valdžia nacionalizavo miesto ir socialistiniais pagrindais pertvarkė kaimo kredito kooperatyvus (vėliau panaikino).
Atkūrus nepriklausomybę, 1994 Kanados Kvebeko provincijos Desjardins kredito unijų konfederacijos tarptautinis skyrius atidarė savo atstovybę Kaune. Jos pagrindinis tikslas buvo supažindinti Lietuvos gyventojus su kredito unijų idėja, padėti steigti kredito unijas, konsultuoti finansų ir valdymo klausimais. 1996 įkurta Pirmoji lenkų kredito unija (2004–17 Vilniaus regiono kredito unija, nuo 2017 Rato kredito unija).
Nuo 1996 kredito unijų veiklą reglamentuoja Kredito unijų įstatymas (1995, nauja redakcija 2017). Pagal šį įstatymą turi būti ne mažiau kaip 5 kredito unijos steigėjai (jie gali būti tik fiziniai asmenys, kiekvienas privalo tapti steigiamos kredito unijos nariu). Steigėjai sudaro steigimo sutartį, kurioje nurodoma: steigėjai (kiekvienam iš jų – vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), steigėjų teisės, pareigos ir atsakomybė, steigiamos kredito unijos pavadinimas, stojamojo mokesčio, mažiausio ir didžiausio pajaus dydis, mokėjimo tvarka ir kita. Kredito unija steigiama neribotam laikui. Steigėjai parengia ir įregistruoja kredito unijos įstatus. Juose nurodoma kredito unijos pavadinimas ir buveinė, susijungimo į kredito uniją kriterijus, veiklos pobūdis, narių teisės, pareigos ir atsakomybė, pajaus dydis ir mokėjimo tvarka, priėmimo į kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos tvarka, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, kredito unijos paslaptimi laikomos žinios ir kita. Kredito unija turi gauti licenciją priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas. Kredito unija turi turėti ne mažiau kaip 150 narių. Minimalus pajus – 30 eurų (kredito unijos įstatuose gali būti numatytas ir didesnis minimalus pajus). Kredito unijos nuosavas kapitalas susideda iš pajinio, rezervinio (skirtas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, sudaromas iš pelno) ir papildomojo.
Nuo 1996 leidžiamas periodinis leidinys Kredito unijų žinios. Nuo 1997 Kaune veikia asociacija Lietuvos kredito unijos. Pagal Centrinės kredito unijos įstatymą (2000, nauja redakcija 2017, pavadinimas pakeistas į Centrinių kredito unijų įstatymą) 2002 Kaune įsteigta Lietuvos centrinė kredito unija. Ji verčiasi indėlių priėmimu, lėšų skolinimu, pervedimu, teikia finansines paslaugas savo nariams, t. p. kredito unijų (savo narių) nariams, kitoms finansų įstaigoms, prižiūri savo narių kredito unijų veiklą. 2017 Kaune įkurta antroji centrinė kredito unija – Jungtinė centrinė kredito unija.
2018 pabaigoje Lietuvoje veikė 65 kredito unijos, jos vienijo apie 161 100 narių. 49 kredito unijos (vienija daugiau kaip 115 000 narių) yra Lietuvos centrinės kredito unijos narės, 11 (vienija daugiau kaip 40 000 narių) – Jungtinės centrinės kredito unijos narės. Dar penkios kredito unijos pertvarkomos į bankus.
345
kredito kooperatyvai; kooperatiniai liaudies bankai; Lietuvos centrinė kredito unija