kretingškių tarm, lietuvių kalbos šiaurės žemaičių patarmės vakarinė dalis. Šia tarme šnekama Endriejavo, Kretingos, Rietavo, Salantų apylinkėse. Skiriamosios ypatybės: negalūninių skiemenų trumpieji balsiai i, u platinami ir verčiami ẹ, ọ (kši ‘kiši’, pskọb.lis ‘puskubilis’, gọlîetẹ ‘gulėti’, zikis ‘zuikis’), vietoj bendrinės kalbos ą, ę didesnėje teritorijos dalyje irgi tariama ọ, ẹ (žsi ‘žąsį’, grẹžệms ‘gręžimas’), apie Darbėnus, Palangą, Serapinus – ọu, ẹi (kộust ‘kąsti’, skist ‘skęsta’), apie Rietavą – ọn, ẹn (kộnstẹ, sknst), kaitomų žodžių paradigmose afrikatos č, dž daugiausia (išskyrus kretingiškių tarmės pietinį pakraštį – Endriejavą, Gargždus, Rietavą) keičiamos priebalsiais t, d (jâutẹ ‘jaučio’, mẽdẹ ‘medžio’, jâut'u ‘jaučių’, mẽd'u ‘medžių’). Kretingiškių tarmės pavadinimas pradėtas vartoti 1965 priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje.
L: V. Grinaveckis Žemaičių tarmių istorija: Fonetika Vilnius 1973; Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius 21994; Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija Vilnius 2004.
303
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.