krikščioniškasis socializmas

krikščióniškasis socialzmas, moderniosios krikščionybės atmaina, socializmo ideologiją ir praktiką grindžianti Evangelijos nuostatomis. Krikščioniškasis socializmas nėra vientisas judėjimas, specifinė ideologija ar doktrina. Jo pagrindinė mintis: krikščionybei ir socializmui būdingos tam tikros bendros vertybės – lygybė, dalijimasis, taika, brolybė, konkurencijos ir galios neigimas, todėl krikščionys, siekdami, kad jų idėjos būtų politiškai išreikštos, turėtų tam tikra prasme remti socializmą; krikščionybė suteikia socializmui dorinį pagrindą, kurio neturi, pvz., ortodoksinis marksizmas. Krikščioniškojo socializmo santykis su kitomis socializmo atmainomis nėra artimas, nes šios linkusios į materializmą, ateizmą ir religinį antagonizmą, dažnai yra revoliucinio pobūdžio. Atsirado 19 a. 4–5 dešimtmečiais Vakarų Europoje. Žymiausi krikščioniškojo socializmo atstovai: H. F. R. de Lamennais (Prancūzija), W. E. von Ketteleris (Vokietija), Th. Carlyle’is (Didžioji Britanija). Kai kurių krikščioniškojo socializmo nuostatų esama L. Tolstojaus, N. Berdiajevo raštuose.

846