Krikščiónių demokrãtų sjunga (Christlich Demokratische Union), Vokietijos centro dešinioji politinė partija. 363 400 narių (2024 10). Pirmininkas Friedrichas Merzas (nuo 2022 01).
Ideologija
Krikščionių demokratų sąjunga yra pasaulietinė, siekia vienyti katalikus ir protestantus, išpažįstančius krikščioniškosios demokratijos principus. Ūkio srityje remia socialinės rinkos ekonomikos idėją. Pritaria Europos integracijai, stipriai priešinasi Turkijos narystei Europos Sąjungoje.
Sąjungininkai
Bavarijoje Krikščionių demokratų sąjunga neveikia, jos vaidmenį atlieka Krikščionių socialinė sąjunga. Abi partijos bendradarbiauja federaciniu lygiu, Vokietijos parlamente viena kitai neoponuoja, jų santykiai apibūdinami kaip sąjunga (vok. Union).
Istorija
Krikščionių demokratų sąjunga įkurta 1945 vietoj Katalikų centro partijos (įkurta 1870). 1949–69 Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos koalicija buvo valdančioji jėga, Krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas K. Adenaueris – pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris (1949–63).
Po nesėkmingų 1966 vietos rinkimų iš aljanso su Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialine sąjunga pasitraukus Laisvajai demokratų partijai, Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga trumpam buvo sudariusi vadinamąją didžiąją koaliciją su savo svarbiausiu varžovu Vokietijos socialdemokratų partija. Pirmą kartą Krikščionių demokratų sąjunga valdžioje nebuvo 1969–82 – valdė Vokietijos socialdemokratų partijos ir Laisvosios demokratų partijos koalicija.
Grįžusi į valdžią Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga (kancleriu tapo Krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas H. Kohlis) vadovavo Vakarų ir Rytų Vokietijos suvienijimui (formaliai paskelbtas 1990 10). Dėl jo sunkumų 1998 Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga pralaimėjo rinkimus. 1998 atsistatydino ilgametis Krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas H. Kohlis, 2000 – ir jį pakeitęs Wolfgangas Schäuble.
2000 04 partijos pirmininke tapo A. Merkel – pirmoji moteris ir pirmoji politikė iš buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, po Antrojo pasaulinio karo vadovavusi Vokietijos Federacinės Respublikos didelei politinei partijai. Po 2005 pirmlaikių Bundestago rinkimų A. Merkel tapo Vokietijos socialdemokratų partijos ir Krikščionių demokratų sąjungos/Krikščionių socialinės sąjungos antrosios didžiosios koalicijos kanclere. 2009–13 Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga sudarė valdančiąją koaliciją su Laisvąja demokratų partija, nuo 2013 – vėl su Vokietijos socialdemokratų partija. Per 2017 Bundestago rinkimus Krikščionių demokratų sąjunga gavo 26,8 % rinkėjų balsų ir 200 vietų (iš 709). 2018 A. Merkel pasitraukė iš partijos pirmininkės pareigų.
2021 rinkimuose daugiausia balsų surinkę socialdemokratai sudarė koalicinę sutartį su Žaliaisiais ir Laisvąja demokratų partija, Krikščionių demokratų partija tapo didžiausia opozicine Bundestago partija, jos pirmininkas (nuo 2022) F. Merzas – opozicijos lyderiu. 2024 rudenį valdančioji koalicija suiro, 2024 12 O. Scholzo vyriausybė prarado Bundestago pasitikėjimą. 2025 02 pirmalaikiuose parlamento rinkimuose surinkusi daugiausia (22,6 %) rinkėjų balsų ir gavusi daugiausia (164 iš 630) vietų Krikščionių demokratų sąjunga vėl tapo valdančiąja (sudarė koaliciją su Krikščionių socialistų sąjunga ir Vokietijos socialdemokratų partija), F. Merzas išrinktas Vokietijos kancleriu (prisiekė 2025 05 06).