krioskopija

krioskòpija (gr. kryos – šaltis + skopeō – žiūriu, stebiu), fizikocheminės analizės metodas. Grindžiama tirpalo ir grynojo tirpiklio užšalimo temperatūrų palyginimu. Praskiesto tirpalo stingimo temperatūros nuokrytį ∆T ir medžiagos, ištirpintos 1000 g tirpiklio, molių skaičių n sieja lygtis: $∆T=nR{T}_0^2/1000\cdot {\lambda }_{\text{lyd}}$ arba ∆T = n·K_kr.; čia R – universalioji dujų konstanta, T₀ – grynojo tirpiklio užšalimo temperatūra, λ_lyd. – grynojo tirpiklio lydymosi šiluma, K_kr. – krioskopinė konstanta. Krioskopija taikoma ištirpintos medžiagos molekulinei masei, silpnų elektrolitų disociacijos laipsniui, aktyvumo, reakcijos pusiausvyros konstantoms nustatyti, organinių medžiagų grynumui tirti.

Krioskopiją 1882–88 sukūrėF.-M. Raoult’is.