kriptònas (Krypton; gr. kryptos – slaptas), Kr, periodinės elementų sistemos VIII A grupės cheminis elementas. Vienatomės bespalvės bekvapės inertinės dujos. Su vandeniu ir organinėmis medžiagomis sudaro įtarpos junginius (pvz., su vandeniu – Kr·5,75H2O, su fenoliu – 2,14 Kr· ·12C6H5OH), elektros išlydžio arba ultravioletinės spinduliuotės veikiamas – sužadintuosius kompleksinius junginius eksipleksus. Nereaktyvus, iš cheminių junginių gautas tik kriptono difluoridas KrF2 – stiprus oksidatorius, reaguoja su vandeniu, sąveikaudamas su organinėmis medžiagomis sprogsta. Kriptonas randamas atmosferoje (6 stabilūs izotopai), Žemės plutoje susidaro skylant radioaktyviesiems urano mineralams. Gaunamas kaip šalutinis produktas (kartu su ksenonu) iš oro išskiriant deguonį. Naudojamas kaitinamosioms lempoms, rentgeno vamzdžiams, didelio slėgio kvarcinėms lempoms pripildyti, ultravioletinės spinduliuotės lazeriuose, radioaktyvusis izotopas 85Kr – kaip beta spinduliuotės šaltinis medicinoje, dujų nuotėkiui aptikti vakuuminiuose įrenginiuose. Kriptonas laikomas ir gabenamas plieniniuose balionuose esant 5–10 MPa slėgiui.
Kriptoną 1898 atrado W. Ramsay ir Morrisas Williamas Traversas (Didžioji Britanija).
| atominis skaičius | 36 | |
| santykinė atominė masė | 83,80 | |
| elektrinis neigiamumas | 3,00 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 3d104s24p6 | |
| oksidacijos laipsnis | +2 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | 80Kr (2,27 %), 82Kr (11,56 %), 83Kr (11,55 %), 84Kr (56,90 %), 86Kr (17,37 %) | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 78Kr (T1/2 2,3·1020 m.), 79Kr (T1/2 34,9 h), 81Kr (T1/2 2,1·105 m.), 85Kr (T1/2 10,76 m.) | |
| kiekis Žemės atmosferoje | 1,14·10–4 % (tūrio) | |
| lydymosi temperatūra | –157,37 °C | |
| virimo temperatūra | –153,415 °C | |
| tankis (0 °C) | 3 745 kg/m3 | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 9,43·10–3 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,248 kJ/(kg·K) | |