Berķis Krišjānis (Krišjanis Bèrkis) 1884 04 26Īslīcės parapija (Bauskės apskr., Kuršo gubernija) 1942 07 29Solikamsk (Permės sr.), Latvijos karo veikėjas. Rusijos imperijos papulkininkis (1917). Latvijos generolas (1925).
Karo tarnybos pradžia. Nepriklausomybės karas
1903 savanoriu įstojo į Rusijos imperijos kariuomenę. 1903–06 mokėsi Vilniaus karo mokykloje (baigė turėdamas paporučikio laipsnį). Nuo 1906 tarnavo Helsinkyje (2‑ajame Suomijos šaulių pulke; 1909 poručikas, 1913 štabskapitonas). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje kariavo Rytų Prūsijoje, vėliau – Galicijoje (1916 vasarą dalyvavo Brusilovo prasiveržime). 1917 perkeltas į latvių šaulių dalinius, kur vadovavo batalionui, vėliau – 6‑ajam Tukumo latvių šaulių pulkui (1917 01 kapitonas, 1917 07 – papulkininkis). Rusijoje įvykus Spalio perversmui (1917) atleistas ir suimtas. Paleistas 1917 12 su šeima išvyko į Suomiją (tarnaudamas Helsinkyje 1909 vedė suomę Hilmą Lehtonen, 1881–1961). 1919 pavasarį grįžo į Latviją, 03 21 įstojo į Latvijos kariuomenę. K. Berkiui buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, jis suformavo 4‑ojo Valmieros pulko pėstininkų rezervinį batalioną, jam vadovavo. 1919 05 18 paskirtas šio bataliono pagrindu suformuoto 2‑ojo Cėsių pėstininkų pulko, 08 06 – 3‑iosios Latgalos divizijos vadu. 1919 10–11 dalyvavo kovose su bermontininkais (1919 10 tapo pulkininku), 1920 01 – Latgaloje su Sovietų Rusijos kariuomene.
Krišjānis Berkis
Nepriklausomoje Latvijoje
Pasibaigus nepriklausomybės kovoms toliau vadovavo 3‑iajai Latgalos divizijai, 1925 jam suteiktas generolo laipsnis. 1930 baigė 8 mėn. trukmės karininkų kursus. 1933–34 tarnavo ginkluotųjų pajėgų štabe. Nuo 1934 04 buvo 2‑osios Vidžemės pėstininkų divizijos vadas ir Rygos įgulos viršininkas. Aktyviai dalyvavo 1934 05 15 K. Ulmanio surengtame valstybės perversme. 1934 11 14–1940 06 20 Latvijos kariuomenės vadas. 1940 04–06 – karo ministras.
Po sovietinės okupacijos
SSRS okupavus Latviją 1940 06 atleistas iš visų pareigų, pasitraukė iš kariuomenės ir išvyko į Suomiją, bet buvo priverstas (kaip teigiama, panaudojus įkaitais sūnaus šeimą) grįžti. 1940 07 suimtas NKVD, 1940 08 išvežtas į SSRS. Mirė lageryje (oficialiais duomenimis, nuo širdies smūgio, kai kurių latvių istorikų nuomone, buvo sušaudytas). SSRS žuvo ir K. Berkio sūnus bei anūkas.
Apdovanojimai
Tarp daugelio valstybių apdovanojimų – Vyties Kryžiaus 3 laipsnio (1927), Gedimino 1 laipsnio (1934) ordinai.
Atminimo įamžinimas
Brolių kapinėse Rygoje K. Berkiui pastatytas kenotafas. 2013 jis pagerbtas Vilniuje (M. K. Čiurlionio 21 / Z. Sierakausko 27) memorialine lenta iškiliems Latvijos kariuomenės vadams ir aukštiesiems karininkams, 1885–1916 studijavusiems čia veikusioje Vilniaus karo mokykloje.