trimatės kristalo gardelės elementarusis narvelis; α, β, γ – kampai tarp narvelio bazinių vektorių a, b, c
α‑Po kristalo atomų darinio (a) kristalo gardelė (b)
kristãlo gardẽlė, kristalinės medžiagos dalelių (atomų, jonų, molekulių) taisyklinga, visomis kryptimis periodiškai pasikartojanti erdvinė konfigūracija, nulemta dalelių tarpusavio sąveikos jėgų; mažiausių struktūrinių medžiagos vienetų taisyklingo periodinio išsidėstymo erdvėje schema. Šioje schemoje atskiras atomas, jonas, molekulė arba sudėtingesnis periodiškai erdvėje pasikartojantis atomų darinys žymimas kristalo gardelės tašku (kristalografinis taškas). Dažnai kristalografiniam taškui priskiriamas kristalo struktūrai būdingas vienetas – gretasienis, kurio briaunos jungia artimus gardelės taškus. Mažiausias gretasienis, kurį daug kartų kartojant, t. y. daug kartų perstumiant erdvėje išilgai briaunų, galima sudaryti visą kristalo gardelę, vadinamas elementariuoju narveliu. Jis apibūdinamas trimis baziniais vektoriais a, b, c, kurie dažniausiai sutampa su elementariojo narvelio briaunomis (vadinami kristalo gardelės periodai). Mažiausio tūrio narvelis, kurio kampuose yra gardelės taškai, o viduje taškų nėra, vadinamas paprastuoju. Kiekvienai gardelei galima parinkti keletą skirtingų narvelių, be to, vienam narveliui gali priklausyti keli gardelės taškai, o bazinių vektorių ilgiai ir kampai tarp jų gali būti skirtingi.