kristalohidrãtai (gr. krystallos – ledas + hydōr – vanduo), kietos kristalinės medžiagos, molekulėje turinčios vandens; vieni hidratų. Kristalohidratus sudaro druskos, kai kurios rūgštys ir bazės. Kristalohidratai susidaro, kai katijonai kristalinėje gardelėje stipriau susijungia su vandens molekulėmis negu su anijonais bevandenės druskos gardelėje arba kai vanduo susijungia ir su katijonu, ir su anijonu (žemoje temperatūroje), pvz., MgCl2·12H2O (žemesnėje negu –25 °C temperatūroje kristalinėje gardelėje yra [Mg(H2O)6]2+ ir [Cl(H2O)6]– jonų. Būdingiausi kristalohidratai – įvairios neorganinės druskos, pvz., geležies sulfatas hidratas FeSO4·4H2O, Glauberio druska Na2SO4·10H2O, vario sulfatas hidratas CuSO4·5H2O. Dauguma spalvoti, randami gamtoje, mineralų pavidalu, pvz., gipsas CaSO4·2H2O, karnalitas MgCl2·KCl·6H2O, kainitas KMg[Cl|SO4]·3H2O. Vandens molekulių skaičius kristalohidratuose būna įvairus, pvz., MgSO4 kristalizuojasi su 1, 6, 7, 12 vandens molekulių. Kristalohidratuose esantis vanduo vadinamas kristalizaciniu vandeniu. Ore arba kaitinami kristalohidratai netenka kelių arba visų molekulių vandens, kai kurie sugeria iš oro drėgmę ir ištyžta. Naudojami kaip rišamosios medžiagos, kandikai (pvz., aliuminio kalio alūnas KAl(SO4)2·12H2O), pramonėje, buityje, kitiems junginiams gauti.
-kristalizacinis vanduo