kristalų akustika

kristãlų akùstika, fizikinės akustikos šaka, tirianti akustinių bangų sklidimo ypatumus kristaluose, t. p. kristalų anizotropijos poveikį bangų poliarizacijai, sugerčiai, atspindžiui, difrakcijai ir kita. Kristaluose gali sklisti ir tūrinės, ir paviršinės akustinės bangos. Kiekviena kryptimi kristale sklinda 3 akustinės bangos – viena išilginė ir dvi skersinės (šlyties), o izotropiniame kristale taip nėra. Tam tikromis kryptimis, atitinkančiomis aukštesnės eilės simetrijos ašis, abiejų skersinių bangų greičiai gali sutapti. Šios ašys vadinamos akustinėmis. Jomis gali sklisti skersinės bet kokios poliarizacijos bangos. Dėl kristalo anizotropijos akustinės bangos energijos srauto kryptis nesutampa su bangos vektoriaus kryptimi, todėl jų grupinis greitis gali skirtis nuo fazinio greičio. Tai lemia šlyties bangų vidinės kūginės refrakcijos reiškinį. Akustinių bangų atspindžio ir lūžio terpių skiriamojoje riboje ypatumai, t. p. erdvinė dispersija, vykstanti dėl kristalo gardelės periodiškumo, lemia įvairius reiškinius: atsispindinti ir lūžtanti akustinė banga gali skaidytis į kelias įvairių tipų (ir paviršines) bangas, dėl erdvinės dispersijos šlyties bangų poliarizacijos plokštuma sukama (susidaro vadinamasis kristalo akustinis aktyvumas). Akustinės bangos kristale slopsta dėl sąveikos su jo defektais, t. p. dėl sugerties, vykstančios bangoms sąveikaujant su fononais, ir dėl kitų veiksnių. Metaluose ir puslaidininkiuose ultragarsas, pvz., sugeriamas vykstant akustoelektroninei sąveikai, tai vienas netiesinių akustinių reiškinių, kuriuos tiria netiesinė kristalų akustika. Jos tyrimo rezultatai naudojami kuriant įvairius akustinius ir akustoelektroninius įtaisus.