taškiniai kristalų defektai – priemaišiniai atomai: a – kristalo gardelės mazguose (žymimi žalia spalva), b – tarpmazgiuose (ruda spalva)
linijinis kristalo defektas – kraštinė dislokacija (mėlyna spalva žymimi kristalo atomai)
kristãlų defèktai, monokristalų periodinės struktūros pažeidimai. Paprasčiausi, taškiniai, kristalų defektai yra neužpildytas mazgas (vakansija) arba papildomas atomas, įsiterpęs tarp gardelės eilių; atsiranda dėl gardelės šiluminių virpesių arba dėl priemaišos atomų, įsiterpiančių augimo metu. Į laisvą vietą (vakansiją) pasislenka aplinkiniai atomai, o papildomas atomas išstumdo gretimus, todėl atomų eilės išsikraipo. Linijiniai kristalų – kraštinės ir sraigtinės dislokacijos (kristalo viduje pasibaigusi arba išsikraipiusi atomų plokštuma); plokštuminiai – kristalo sričių, pasuktų viena kitos atžvilgiu, kristalitų ribos; tūriniai (trimačiai) kristalų defektai heterogeniniai intarpai – makroskopinio dydžio (nuo 10–5 mm iki kelių mm) kitos fazės intarpai; dvyniai, sanglaudos defektai, blokų ribos; uždaros ir atviros poros, įtrūkiai. Dislokacijos atsiranda spaudžiant ar kitaip deformuojant kristalą, taip pat netolygiai kristalizuojantis medžiagai.
Dislokacijos kristale gali judėti; į laisvas gretimas vietas peršoka atomai arba jų eilės ir atrodo, kad kristalu keliauja pats defektas. Defekto klajojimą sukelia išorinis poveikis ir gardelės įtempiai defekto vietoje. Dislokacijų tankis gali keistis nuo 0 iki 1012 cm2 ir priklauso nuo kristalų auginimo būdo, mechaninio poveikio (pjovimo, šlifavimo, poliravimo), kai labai padidėja taškinių defektų skaičius. Dislokacija gali patekti į kristalo paviršių ir sudaryti vieno atomo dydžio pakopą. Kristalų defektai keičia medžiagos mechanines, magnetines, optines ir kitas savybes.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.