Kristaus Kapo bazilika

Kristaus Kapo bazilika (vakarinė pusė)

Krstaus Kãpo bazlika (angl. Church of the Holy Sepulchre), architektūrinis kompleksas Jeruzalėje. Vėlyvojo romaninio stiliaus. Choro galerijos terasinės, emporos navos apvalios, pagrindinės navos kryžiaus formos. Rotondos centre yra edikula – Kristaus Kapo ir Angelų koplyčios. Bazilikoje yra dvi Via Dolorosa kryžiaus kelio stotys. Kristaus Kapo bazilikos teritorijoje yra vienuolynų, pagalbinių pastatų, galerijų. Pasaulio paveldo vertybė (su Jeruzalės senamiesčio kitais statiniais; pavojuje nuo 1982). Piligrimystės vieta.

Pastato dalių nuosavybė

Pagrindinės Kristaus Kapo bazilikos dalių valdymo ir naudojimo teisės priklauso Jeruzalės Stačiatikių Bažnyčiai, Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai ir Katalikų Bažnyčiai, atstovaujamai mažesniųjų brolių ordino. Kiekvienos krikščioniškos konfesijos nuosavybės ir teisių klausimai, ritualų ir liturgijos atlikimo bazilikoje būdas ir laikas yra reglamentuojama status quo.

Graikų Stačiatikių Bažnyčiai, Katalikų Bažnyčiai ir Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai bendros nuosavybės teise priklauso rotonda su Kapo koplyčia ir Patepimo akmuo. Koptų, Sirų ir Etiopų Stačiatikių Bažnyčioms priklauso tik kai kurios koplyčios. Pranciškonų bažnyčia ir Vinių altorius priklauso mažesniųjų brolių ordinui, Šv. Elenos koplyčia ir Trijų Marijų koplyčia – Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai, Šv. Juozapo iš Arimatėjos altorius vakarinėje rotondos dalyje – Koptų Stačiatikių Bažnyčiai, Kalvarijos, Katolikonas – Jeruzalės Stačiatikių Bažnyčiai. Siekiant išvengti nesusipratimų tarp skirtingų konfesijų nuo 1192 bazilikos raktai saugomi vienos musulmonų šeimos, o teisė atrakinti baziliką priklauso kitai musulmonų šeimai (iš tėvo ši teisė perduodama sūnui).

Kristaus Kapo bazilikos dalis – Katolikonas (4 a.)

Istorija

Pagal Tradiciją, Kristaus Kapo bazilika apima Golgotą su Jėzaus nukryžiavimo vieta, t. p. Jėzaus palaidojimo ir prisikėlimo vieta. Evangelijose (Jn 19, 41–42) minima, kad Jėzus buvo nukryžiuotas už miesto, o jo kapo rūsys buvo netoli nukryžiavimo vietos. 20 a. archeologinių kasinėjimų duomenimis, už senųjų Jeruzalės miesto sienų 8–1 a. pr. Kr. buvo naudojamas akmens karjeras. Vėliau čia buvo įrengti sodai, o šlaituose iškaltos kapavietės. Ant vienos iš likusių kalvų buvo vykdomos mirties bausmės.

Erodui Agripai 41–42 išplėtus Jeruzalės teritoriją ši vieta tapo miesto dalimi. Po Bar Kohbos sukilimo 136 ant sugriautos Jeruzalės kurdamas naująjį Aelia Capitolina miestą imperatorius Hadrianas užpylė Jėzaus kapą, o jo vietoje pastatė miesto forumą su Afroditės šventykla. Dėl supiltos terasos išliko Jėzaus mirties ir palaidojimo vieta. 324–325 imperatoriaus Konstantino I įsakymu terasa buvo nugriauta ir Jėzaus kapas atkastas. Virš jo pastatyta apskritimo formos Prisikėlimo koplyčia (graikų kalba Anastasis). Ją statant aplink Jėzaus kapą uola buvo nuskaptuota, kapas atskirtas nuo kitų toje vietoje buvusių kapų. Priešais šią koplyčią pastatyta penkianavė bazilika, vadinama martyriumu. Golgotos kalnas t. p. buvo atskirtas nuo kitų uolų ir pridengtas marmuru. Bazilika pašventinta 336. Persų antpuolio metu 614 visi pastatai Jeruzalėje buvo nusiaubti ir sudeginti. Teodosijaus vienuolyno abatas Modestas 616–626 kompleksą atstatė.

Kristaus Kapo bazilikos pagrindinis įėjimas (vaizdas iš pietų pusės; apie 1870 nuotrauka)

Kristaus Kapo bazilika Jeruzalėje

Po Bizantijos pralaimėjimų musulmonams 638 Jeruzalę užėmęs kalifas Omaras Kristaus Kapo baziliką paliko krikščionims. 1009 ji buvo sugriauta arabų kalifo al Chakimo įsakymu. 1048 Bizantijos imperatoriaus Konstantino IX Monomacho pastangomis bazilika atstatyta, kompleksas labai pakeistas. 1099 Jeruzalę užėmę kryžininkai neatstatinėjo senųjų bazilikos pastatų, o ant Jėzaus mirties ir prisikėlimo vietos pastatė vieną didelę bažnyčią (pašventinta 1149; kryžininkų laikų pastatas iš esmės išliko 21 amžiuje). 1187 Jeruzalę užėmus Salacho ad Dino kariuomenei Kristaus Kapo bazilika buvo uždaryta.

Vėlesniais amžiais buvo stengiamasi pastatą sutvirtinti, bet pagrindinė struktūra nekeista. Svarbiausi rekonstrukcijos darbai atlikti 16 a. viduryje (atstatyta 1545 per žemės drebėjimą nugriuvusi dalis varpinės bokšto) ir 18 a. pradžioje (restauruotas kupolas). 19 a. pradžioje po gaisro perstatyta Jėzaus kapo vietoje esanti koplyčia. Ji 2016 restauruota: nuimta marmurinė plokštė, dengusi vietą, kur gulėjo Jėzaus kūnas, koplyčios sienose atidengti likučiai natūralios uolos, kurioje buvo iškaltas kapo rūsys.

Kristaus Kapo bazilikos dalių savininkai ne kartą keitėsi, ginčai dėl nuosavybės peraugdavo į konfliktus. 13 a. viduryje sultonas, atsiprašydamas popiežiaus Inocento IV dėl bazilikos sugriovimo ir bazilikos nuniokojimą priskirdamas neatsakingiems žmonėms, patikino, kad atlyginus žalą raktus patikės dviem musulmonų šeimoms, kad bazilikoje galėtų lankytis piligrimai – ši tvarka išliko ir 21 amžiuje. Piligrimams už tam tikrą mokestį bazilikoje būdavo suteikiama speciali vieta ir altorius, kur jie kelias dienas galėdavo dalyvauti apeigose savo gimtąja kalba. Tuo metu Jeruzalėje įsikūrė kelios krikščionių kolonijos iš Mesopotamijos, Egipto, Armėnijos, Etiopijos, Sirijos, Graikijos ir Sakartvelo. Sakartvelo karalienė Tamara savo bendruomenei išrūpino atleidimą nuo mokesčių ir leidimą gyventi bazilikoje. Maistą ir aukas vienuoliai gaudavo pro angas bazilikos duryse.

Vakarų valdovai, praradę galimybę atgauti šventąsias vietas ginklu, pradėjo derybas su sultonais, kad užtikrintų katalikų kulto apeigas ir pagalbą piligrimams. Neapolio karališkieji rūmai 1333 gavo Jeruzalės lotynų apeigų bendruomenės rezidenciją. Nuo 1217 į Šventąją Žemę pradėjo atvykti mažesnieji broliai. 1342, popiežiui Klemensui VI pritarus, šventųjų vietų apsauga pavesta pranciškonams (Šventojoje Žemėje jie nuolat yra nuo 1335), jiems priklauso Prisikėlusio Jėzaus apsireiškimo savo Motinai koplyčia. Iki 16 a. įvairios krikščionių bendruomenės, esančios prie Šventojo Kapo, kartu šventė Didžiosios savaitės liturgiją, vykdavo Verbų sekmadienio procesija. 1517 islamo pasaulio galios centras iš Egipto mameliukų dinastijos atiteko Osmanų imperijai. Konstantinopolyje rezidavęs sultonas pirmenybę teikė Graikų Stačiatikių Bažnyčiai, tai sukėlė įtampą tarp graikų ir lotynų apeigų krikščionių bendruomenių.

Kristaus Kapo bazilikos edikula (4 a., atkurta 1728, restauruota 2016–17)

Pinigai ir rūmų intrigos pavertė baziliką trofėjumi, už kurį buvo galima pasiūlyti didžiausią kainą. 1630–37 bazilikos dalys buvo keistos 6 kartus. 1644 Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčia, negalėdama mokėti mokesčių, paliko baziliką, netrukus iš jos pasitraukė ir Etiopijos Stačiatikių Bažnyčia. Pranciškonai nusipirko šių bendruomenių apleistas patalpas. 1719 po ilgų derybų jie pradėjo restauruoti Anastasijos kupolą. Baiminantis, kad darbai bus be priežasties sustabdyti, buvo pasamdyta 500 darbininkų, juos prižiūrėjo 300 kareivių. Kupolas ir timpanas buvo atstatyti su aklinais langais, o senovinės mozaikos (buvo labai apgadintos) neišsaugotos. Armėnų Stačiatikių Bažnyčia atstatė Šv. Elenos koplyčios laiptus, o Graikų Stačiatikių Bažnyčia nugriovė aptrupėjusias varpinės bokšto grindis. 1728 atkurta edikula.

1757 sultono dekretu Graikų Stačiatikių Bažnyčiai atiteko Betliejaus bazilika, Mergelės kapas ir dalis Šventojo Kapo bazilikos (bendrai su lotynų apeigų graikais). 1852 turkų valdžia paskelbė status quo, nuo tada Jeruzalės šventųjų vietų nuosavybė iš esmės nesikeitė.

Po Pirmojo pasaulinio karo Didžioji Britanija Palestiną valdė mandatine tvarka. Projektas įsteigti komisiją, kuri nagrinėtų kiekvienos religinės bendrijos teises, buvo atšauktas, o ginčai priskirti Didžiosios Britanijos vyriausiojo komisaro Palestinoje kompetencijai, įpareigojant jį užtikrinti status quo vykdymą. Didžiosios Britanijos vyriausybė turėjo teisę tiesiogiai įsikišti Kristaus Kapo bazilikos skubių darbų ar restauravimo atvejais pagal Mandato 13 straipsnį ir 1929 Senienų departamento įsakymą; tai įvyko 1934 ir 1939.

Po 1927 žemės drebėjimo bazilika sutvirtinta geležiniais ir mediniais pastoliais. Po papildomų tyrimų graikai stačiatikiai savo lėšomis atstatė Katolikono kupolą, pranciškonai sutvarkė Kalvarijos koplyčią, o armėnai stačiatikiai – Šv. Elenos koplyčią.

Jordanijos Hašimitų karalystės valdymo laikotarpiu krikščionims ir musulmonams, skirtingai nei žydams, buvo leidžiama laisvai lankytis Šventajame mieste ir Kristaus Kapo bazilikoje, nes visas Jeruzalės senamiestis buvo Jordanijos teritorijoje. 1949 atliekant stogo restauravimo darbus didžiojo kupolo stogą apgadino gaisras. 1959 graikų stačiatikių, armėnų ir katalikų bendruomenių atstovų derybose buvo pasiektas susitarimas dėl didelio bazilikos restauravimo projekto. 1960 pradėti restauravimo darbai, tyrinėti archeologiniai radiniai. Po vadinamojo Šešių dienų karo (arabų–Izraelio karai) Šventojo Kapo baziliką nuo 1967 kontroliuoja Izraelis: ir 21 a. pradžioje Izraelio sargybiniai prižiūri bazilikos atidarymą ir uždarymą, reguliuoja piligrimų srautus, ypač per Velykų tridienį.

Kristaus Kapo bazilika. Golgota – Jėzaus nukryžiavimo vieta

2016 Šventojo Kapo bazilikoje vėl atidarytas Jėzaus kapas (prieš tai kapavietė dėl restauravimo darbų buvo uždaryta 1555 ir 1809). Darbų tikslas buvo apsaugoti nedidelę šventyklą (edikulą), kurioje saugomos kapo struktūros liekanos ir tikrasis tuščias Kristaus kapas. Sudėtingos procedūros pabaigoje kapas buvo atidarytas per paskutinį darbų etapą. 2016 03 22 trys Bažnyčios – Graikų Stačiatikių Bažnyčia, Katalikų Bažnyčia ir Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia – pasirašė susitarimą dėl darbų pradžios, kuriuo Atėnų politechnikos institutui buvo pavesta tvarkyti statybvietę, kad šių trijų Bažnyčių institucijos galėtų kartu įvertinti darbų eigą. Pasirašius susitarimą edikula buvo išardyta ir vėl surinkta, kad būtų sustiprinta jos struktūra. Ją dengiančios marmuro plokštės buvo nuvalytos, restauruotos ir vėl sumontuotos, pritvirtintos titano varžtais; remontas atliktas naudojant medžiagas, atitinkančias senąsias. Piligrimams buvo užtikrinta galimybė patekti į baziliką per visą restauravimo laikotarpį.

2017 03 22 po restauravimo atidarius Kristaus Kapo baziliką ekumenine švente buvo iškilmingai atidaryta restauruota pakelės šventovė. 2019 krikščionių bendruomenių vadovai, atsakingi už status quo, paskelbė, kad pasirašytas naujas susitarimas dėl Kristaus Kapo bazilikos pamatų grindų restauravimo ir atkūrimo. 2022 03 14 oficialiai pradėti Kristaus Kapo bazilikos senovinių grindų restauravimo darbai.

Pirmasis popiežiaus vizitas į Kristaus Kapo baziliką įvyko 1964 – Paulius VI meldėsi prie Tuščiojo kapo. 2000 bazilikoje lankėsi Jonas Paulius II, 2009 – Benediktas XVI.

2725

-Šventojo kapo bazilika; -Kapo bazilika