krỹžiškieji kupolniai pastata, krikščionių sakraliniai pastatai, kurių kompozicijai būdingas graikiškojo kryžiaus planas su centre esančiu kupolu, paremtu 4 pilioriais (kartais mažesni kupolai dengia ir 4 kampines patalpas). Dažniausiai tai 3 arba 5 navų bazilika. Kryžiškieji kupoliniai pastatai susiformavo 7–8 a. Bizantijoje krikščionių šventyklų architektūroje. Vienas pirmųjų tokių statinių – Šv. Apaštalų bažnyčia Konstantinopolyje (6 amžius). Vėliau kryžiškieji kupoliniai pastatai paplito visuose Rytų krikščionių kraštuose. Italijoje kryžiškieji kupoliniai pastatai (Šv. Morkaus bazilika Venecijoje, 9 a.) turėjo įtakos renesansinio centriškojo plano pastato tipui susiklostyti. Lietuvoje pastatyta barokinių kryžiškųjų kupolinių pastatų (Švenčiausiosios Trejybės Liškiavoje, 1741, vizitiečių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Vilniuje, 18 a. pirma pusė, bažnyčios).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.