o-ksilenas
ksilènai, dimetilbenzènai, (CH3)2C6H4, aromatiniai angliavandeniliai. Bespalviai benzeno kvapo skysčiai. Molekulinė masė 106,16. Yra 3 izomerai: o‑ksileno lydymosi temperatūra –25,182 °C, virimo temperatūra 144,4 °C, tankis 880 kg/m3, lūžio rodiklis 1,50545; m‑ksileno lydymosi temperatūra –47,872 °C, virimo temperatūra 139,1 °C, tankis 864,2 kg/m3, lūžio rodiklis 1,49722; p‑ksileno lydymosi temperatūra 13,263 °C, virimo temperatūra 138,351 °C, tankis 861 kg/m3, lūžio rodiklis 1,49582. Maišosi su etanoliu, dietileteriu, chloroformu, acetonu, benzenu, netirpsta vandenyje. Ksilenams būdingos visos aromatinių junginių savybės, pvz., elektrofilinis alkilinimas, chlorinimas, nitrinimas. Šiose reakcijose ksilenas yra reaktyvesnis už benzeną, nes metilgrupės (–CH3) aktyvina benzeno žiedą. Oksiduojami švelniomis sąlygomis virsta toluilo rūgštimis, griežtomis – ftalio, izoftalio arba tereftalio rūgštimis, oksiduojamas o‑ksilenas (katalizatorius V2O5) virsta ftalio anhidridu. Ksilenai dalyvauja amoksidacijos reakcijoje – susidaro ftalnitrilai, izoftalnitrilai ir tereftalnitrilai. Ksilenų yra akmens anglių degute, gaunami iš lengvojo benzino (akmens anglių koksavimo produktas).
Naudojami kaip tirpikliai, daugiaoktanio benzino priedai, ftalio rūgšties anhidridui, ftalio rūgštims sintetinti. Nuodingi, pažeidžia kraujodaros organus, sukelia dermatitą. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 221 mg/m3, trumpalaikio – 442 mg/m3.
-ksilolai