Ktesifòntas (gr. Ktesiphōn), senovės Mesopotamijos miestas (dabar griuvėsiai Irake, 30 km į pietryčius nuo Bagdado, ant Tigro upės kairiojo kranto).
Istorija
Įkurtas 3 a. pr. Kr. viduryje Partų karalystės valdovų Aršakidų. 1 a. pr. Kr.–3 a. po Kr. pradžioje Partų karalystės sostinė. 116, 165, 197 užimtas Romos kariuomenės ir nuniokotas. 226, žlugus Partų valstybei, tapo Sasanidų valstybės sostine, kelis amžius buvo vienas turtingiausių ir didžiausių Artimųjų Rytų miestų. 7 a. pradžioje užimtas arabų ir nusiaubtas. 14 a. sunyko.
Architektūra
Buvusio stačiakampio plano miesto išliko tik griuvėsiai – 3–5 a. Sasanidų karališkųjų rūmų Taki Kisra (vadinamasis Bišapūras; statyti karalių Šapūro I, valdė 239–272, ir Chosrovo I, valdė 531–579) su didžiuliu aivanu, kurio skliautinė perdanga buvo viena didžiausių pasaulyje (35 m aukščio, 25 m pločio); rūmai buvo puošti stiuko dekoru, freskomis. Išliko ir pirties, 2 aukštų gyvenamųjų namų su vidiniais kiemais liekanų.
Karališkųjų rūmų Ktesifonte griuvėsiai
Karališkųjų rūmų Ktesifonte griuvėsiai 19 amžiuje (žurnalo Le Magasin pittoresque raižinys, 1876)
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.