kūčios

kčios, kūčià, iškilminga religinio pobūdžio vakarienė Kalėdų išvakarėse. Kūčios pradedamos bendra malda, po jos valgomi pasninkiški valgiai. Lietuvos ir Lenkijos katalikai per kūčias po maldos vieni su kitais dalijasi kalėdaičiu, vieni kitiems sako šventinius sveikinimus ir linkėjimus. Kūčios kilo iš pirmaisiais krikščionybės amžiais praktikuotų vigilijų ir agapių. Kūčių šventimo paprotys kildinamas ir iš pagoniškojo mirusiųjų (vėlių) minėjimo papročio arba iš derliaus (vaisingumo) pagoniškų apeigų. Į Lietuvą kūčių paprotys pateko per Lenkiją. Kiekvienoje šalyje kūčių vakarienės apeigos turi savitų bruožų.

Kūčių tradicija Lietuvoje

Lietuvoje krikščionių kūčių apeigos susiliejo su senosiomis vėlių (joms paliekama iškilmingos vakarienės likučių) vaišinimo, saulėgrįžos sutikimo arba su kitų metų vaisingumo apeigomis. Mažojoje Lietuvoje kūčios pirmą kartą paminėtos 16 a. lietuviškoje Wolfenbüttelio postilėje. 20 a. pradžioje Lietuvos kaime per kūčias susirinkdavo visa sava ir samdyta šeimyna; tikėta, kad visiems susirinkus kūčių vakarą, ateinančiais metais būsiąs geras javų derlius. Per kūčias valgyta 9–12 apeiginių pasninko patiekalų – troškinti žirniai ir kviečiai, virtos pupos, prėskučiai su aguonpieniu, grybai, silkės, avižinis ir spanguolių kisielius, alus, gira, medus, riešutai, obuoliai. Kūčių stalas buvo klojamas šienu ir baltai užtiesiamas (šeimininkas tą šieną Kalėdų rytą sušerdavo gyvuliams, kad sveiki būtų).

prėskučiai

Mažojoje Lietuvoje taip pat žinomas paprotys ant stalo po balta linine staltiese pataršyti ilgų ir trumpų smilgų. Po vakarienės ištraukę po smilgą, žiūrėdavo, kiek ilgai gyventi lemta.

Pagal paprotį dar 20 a. pradžioje žirniai būdavo sumaišomi su kviečiais ir barstomi tvarte, kad galvijai būtų sveiki, gerai augtų. Kūlio šiaudais, per kuriuos būdavo nukošiami vakarienei žirniai, ūkininkas aprišdavo sode vaismedžius, kad šie būtų derlūs, kad raganos neapraganautų. Ypač daug kūčių būrimų susiję su merginų noru sužinoti savo ateitį. Kūčių dieną žmonės spėdavo ateinančių metų orus. Jei per kūčias snigdavo, tikėtasi gero derliaus.