kūjis

kūjis: 1 – cilindro korpusas, 2 – cilindras, 3 – tvoklė, 4 – apdirbama detalė, 5 – šabotas, 6 – kūjo pagrindas

kjis, mašina, skirta metalui apdirbti krintančiųjų dalių (tvoklės) smūgiais. Skiriami mechaniniai (tvoklė kilnojama svirtimi, grandine, spyruokle, diržu, lenta), pneumatiniai (suslėgtu oru), hidrauliniai (suslėgtu skysčiu), garo‑oro (garu ar suslėgtu oru), dujiniai (dujinio užtaiso sprogimo energija). Kūjis būna viengubojo ir dvigubojo (jų tvoklė papildomai spartinama) veikimo; bešabočiai (turi 2 priešpriešiais vertikaliai judančias tvokles ir taip išvengiama smūgių į pagrindą), horizontalieji (2 priešpriešiais judančios tvoklės slankioja horizontaliai). Mechaninis kūjis naudotas jau 12 amžiuje. Vandens ratu varomas kūjis atsirado 16 a., garo pavaros – 18 a. viduryje, dujų sprogimo energija – 20 a. pradžioje. Lietuvoje prieš II pasaulinį karą naudoti mechaniniai ir pneumatiniai kūjai.