kulà (turk. kule – bokštas), įtvirtintas albanų, graikų, juodkalniečių, serbų senovės pastatas. Stačiakampio plano, dažniausiai trijų aukštų, kai kada su bokštu. Kulos tašytų akmenų sienos apie 1 m storio su šaunamosiomis angomis vietoj langų; stogas – keturšlaitis, dengtas čerpėmis ar akmens plytelėmis. Atsirado gentinėje visuomenėje, paplito viduriniais amžiais, statyta ir vėliau per karus, kai kada ir nuolat gyventi.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.