kulminãcija (lot. culmen, kilm. culminis – viršūnė), muzikos kūrinio ar jo dalies didžiausio emocinio pakilimo, įtampos momentas. Kūrinyje gali būti kelios kulminacijos, bet pagrindinė, dramaturgiškai reikšmingiausia – viena. Būdingiausia jos vieta – paskutinis kūrinio trečdalis (atitinka aukso pjūvio santykį). Kulminacija dažnai sutampa su aukščiausio melodijos intonacinio pakilimo vieta. Daugiabalsėje muzikoje kulminacija padeda sukurti harmoninės, faktūrinės, dinaminės, tembrinės ir kitos raiškos priemonės.
3051
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.